Regėjimas - vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, jo praradimas - didžiausia bėda kiekvienam. O akių šviesą galinčių atimti pavojų - daugybė. Akims gresia ne tik traumos ir ligos. Mes patys dažnai jas pervarginame, nesuteikiame poilsio.

„Jeigu ilgai į ką nors žiūrima - pavyzdžiui, į knygą, kompiuterį, televizorių - iš arti, būtina daryti pertraukas ir nukreipti žvilgsnį į tolį. Darbo ir poilsio režimas akims labai svarbus“, - sako Panevėžio apskrities ligoninės Akių ligų skyriaus vedėju dirbantis gydytojas oftalmologas Kęstutis Kučinskas.

Medikas primena, jog dirbant kompiuteriu reikia kas 45 minutes daryti 10 minučių pertraukas, dirbant nepamiršti kartais pamirksėti.

„Jeigu akys sveikos, profilatiškai nereikia vartoti jokių medikamentų. Svarbu tik jų nepervarginti“, - sako K.Kučinskas.

Ir amžius, ir ligos

Panevėžio apskrities ligoninėje per metus atliekama apie tūkstantis akių operacijų. Daugiausia (beveik 900) - kataraktos.

„Katarakta - labai dažna liga, - sako K.Kučinskas. - Laimė, ji išgydoma“.

Esant kataraktai akies lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, trukdančios gerai matyti. Tai viena pagrindinių aklumo priežasčių. Dėl ko vystosi katarakta, tiksliai nežino net specialistai: manoma, jog dėl medžiagų apykaitos sutrikimo lęšiuke.

„Kataraktos vystymuisi įtakos turi žmogaus amžius: metams bėgant kinta lęšiuko struktūra, formuojasi drumstys, - aiškina gydytojas oftalmologas. - Taip pat pavojų kelia ultravioletiniai spinduliai - pavojinga ilgai dirbti saulėtoje vietoje, suvirinimo aparatu, stiklo pūtėjams.

Kataraktą gali sukelti ir įvairių ligų - pavyzdžiui, cukraligės - komplikacijos ar ilgą laiką didelėmis dozėmis vartojami kai kurie vaistai. Ši liga gali išsivystyti ir po traumų: akies obuolio sumušimo, sužeidimo. Turi įtakos ir paveldimumas.“

Įgimta katarakta pasitaiko kūdikiams, kurių motinos nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis (kiaulyte, raudoniuke, vėjaraupiais, kepenų uždegimu), vartojo - ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius - kai kuriuos medikamentus, alkoholį, kitas toksines medžiagas, rūkė.

„Nešvarių akinių“ efektas

Ligos pradžioje žmogus pastebi, kad daiktai tapo neryškūs. Vaizdas - tarsi pro rūką, gali atrodyti, jog žvelgiama pro nešvarius akinius. Kartais matomi objektai dvigubinasi, o ryški šviesa akina. Matymas vis blogėja, pasidaro sunku skaityti, vairuoti automobilį. Dažniausiai lęšiukas drumstėja pamažu, todėl pacientas gali nepastebėti, kada ėmė prasčiau matyti viena ar kita akimi.

Kataraktai progresuojant, labai pablogėja regėjimas, gali padidėti akispūdis, kartais susergama glaukoma.

Dauguma komplikacijų, pasak gydytojo K.Kučinsko, laiku susirūpinus akimis ir ėmus jas gydyti, praeina greitai ir regėjimas nenukenčia. Tačiau vaistų, išgydančių kataraktą, nėra. Esant radinėms ligos stadijoms reikia reguliai tikrintis akis pas gydytoją. Jis gali skirti akies medžiagų apykaitą gerinančių vaistų, parinkti akinius.

Esant vėlesnėmse stadijoms efektyviausias gydymas - operacija. Ji atliekama, kai susilpnėjęs regėjimas trukdo paciento įprastiniam gyvenimui. Dauguma atvejų suaugusieji operuojami nuskausminus operuojamą vietą, rečiau reikalinga bendra neajautra. Pašalinamas drumstas lęšiukas ir implantuojamas dirbtinis.

Operacija, pasak gydytojo, neskausminga, trunka neilgai. Regėjimas grįžta po dienos ar po kelių savaičių, siūlių nematyti.

Senėjimo proceso dalis

Akių ligų skyriuje dažnai gydoma ir glaukoma. Ji, kaip katarakta, dažniausiai būna senėjimo proceso dalimi. Daug vyresnių nei 60 metų žmonių serga abiem šiomis ligomis. Kartais labai progresavusi katarakta sukelia glaukomą.

„Katarakta ir glaukoma - rimtos ligos, dėl kurių galima ir regėjimo netekti. Kataraktos atveju regėjimą galima gražinti chirurgiškai, glaukomos - ne“, - sako K.Kučinskas.

Sergantieji glaukoma dažniausiai niekuo nesiskundžia. Kartais atsiranda bukas skausmas akyje arba antakių lanko, kaktos srityje, svetimkūnio pojūtis akyje, padidėja ašarojimas, akių nuovargis. Kadangi regėjimo aštrumas mažėja, o regėjimo laukas siaurėja labai palengva, ligonis gali to nė nepastebėti. Juolab kad iš pradžių akyje nebūna jokių matomų pakitimų - tik vėliau gali išsiplėsti kraujagyslės. Ar neatsirado glaukomai būdingų pakitimų, tikrinama tiriant akių dugną.

Glaukomos gydymo prognozės priklauso nuo to, kada liga nustatyta ir pradėta gydyti. Pradėta gydyti pradinės stadijos glaukoma dažniausiai progresuoja lėčiau ir apakimo tikimybė nėra didelė. Vėlyvos glaukomos stadijos pradėtas gydyti pacientas gali apakti.

Liga visam gyvenimui

Glaukomos vystymuisi paveldimumas taip pat turi įtakos. Asmenys, kurių šeimoje yra sergančiųjų glaukoma, serga šia liga daug dažniau nei kiti. Taip pat įtakos gali turėti ir cukrinis diabetas, hipertonija, kitos akių ligos bei traumos.

K.Kučinskas sako, kad dažniausia glaukomos forma - atvirojo kampo. Rečiau pasitaiko uždarojo kampo glaukoma.

Gydytojas primena, kad didesnis nei įprasta akispūdis dar nėra glaukoma - tai hipertenzija. Tokie žmonės oftalmologų negydomi - tik stebima, ar neatsiras glaukomos požymių. Jei kyla rizika pasikeitimams atsirasti, tuomet gydyti reikia.

„Kadangi ši liga nėra skausminga, o regėjimas ilgai išlieka geras, glaukoma aptinkama atsitiktinai - profilaktiškai tikrinant akių spaudimą ar parenkant akinius, - sako gydytojas K.Kučinskas. - Todėl patariama visiems keturiasdešimties sulaukusiems ir vyresniems žmonėms nors retkarčiais profilaktiškai pasitikrinti akis. O jeigu šeimoje yra sergančiųjų glaukoma, tikrintis reikia ir jaunesniems.“

Susirgus glaukoma, ją tenka gydyti visą gyvenimą.