K. Vaištarienė mano, kad Lietuvoje vegetarizmas įsitvirtino, kai žmonės pradėjo ieškoti būdų, kaip gerinti savo sveikatą.
„Tapus vegetaru sveikata gerokai pasitaiso. Pati išsigydžiau ne vieną negalavimą, štai, pavyzdžiui, kad ir reumatoidinį artritą“, - sakė chemijos mokslų daktarė K. Vaištarienė, ir pridūrė, jog negalavimai neatsinaujino net po dvidešimt penkerių metų.
Prie vegetarizmo žmogų galima pratinti nuo mažų dienų.
„Mėsa mūsų organizme spartina hormonų gamybą, o protiniam vystymuisi įtakos turi mažai“, - mano vegetarų draugijos pirmininkė. Iš karto tapti vegetaru negalima. Reikia palaipsniui mažinti mėsos porcijas.
„Asmeniškai pati vegetare tapau per tris mėnesius, tuo tarpu žinomas Lietuvos filosofas bei rašytojas Vydūnas (kuris taip pat buvo vegetaras) valgymo įpročius pakeitė per metus“, - pasakojo pašnekovė.
„Per septynerius metus organizmo ląstelės užmirš mėsą ir tikrai nebejausite poreikio jai“, - tikino K. Vaištarienė.
Būna vaikų, kurie nuo gimimo atstumia mėsą.
„Tai galima sieti su ankstesniu gyvenimu. Gali būti, kad vaikai iš buvusio gyvenimo atsineša polinkį į vegetarizmą. Tuo tarpu iš tėvų tai nepaveldima, bet sveikintina, jei tėvai per daug mėsos vaikui nekiša“, - mano pašnekovė.
Jos teigimu, didelis baltymų kiekis organizmui yra kenksmingas, todėl gyvulinės kilmės baltymais tikrai nereikia piktnaudžiauti.
Pagal indų filosofiją, mėsaėdžiai yra materialistai, neturintys gerų, kilnių, gražių idėjų. Jiems sunkiai sekasi kūrybinis darbas.
„Fizinis kūnas dar nereiškia, kad tu esi, - tvirtino K. Vaištarienė. - Nemačiau depresuojančio vegetaro, nieko neveikiančio, visi jie aktyvūs, veiklūs. Vegetarizmą vertinu teigiamai. Nerekomenduoju grįžti prie senų įpročių, nes tikrai pablogės sveikata ir sugrįš senos bėdos“.
