Puoštos prabangiais siuvinėjimais, sidabro ar aukso siūlais, jos buvo naudotos ir bažnytinių ar karūnavimo ceremonijų metu. Bet tikras nosinaičių mados triumfas prasidėjo Renesanso laikais.

Tuo laiku Italija ir Ispanija buvo pavyzdys visai Europai. Tai, kuo rengėsi Madrido ir Venecijos gyventojai, buvo kopijuojama visame pasaulyje, žinoma, su tam tikrais konstrukciniais pokyčiais. Viskas kostiume priklausė nuo kirpimo ir formos.

Tuomet moterys jau dėvėjo korsetus, ir XV amžiuje madingos tapo karkasinės suknios. Tai darė įtaką plastikai. Sukaustytos savo prabangių apdarų iš aukso aksomų, nusagstytų brangiaisiais akmenimis, moterys kone prarado judėjimo galimybę. Be to, formuojantis pasaulinėms valstybėms ir karališkiesiems dvarams atsirado etiketo samprata.

Egzistavo ištisa ženklų sistema, kaip išreikšti vienokius ar kitokius jausmus. Vienu tų sistemos elementų buvo nosinaitė.

Tai ne tik brangus aksesuaras – tai turtų simbolis. Esmė tame, kad nosinaitės buvo gaminamos iš labai brangaus ir madingo audinio – lino batisto. Venecijos meistrės atrado ypatingą šios medžiagos savybę: jei jos kraštelius adata padalytume į nedidelius langelius, ji neiširs, bet atrodys dar puošniau. Taip atsirado nėriniai adata.

Laikui bėgant technika tobulėjo, atsirado nauji siuvinėjimų motyvai. Galiausiai visa Venecija pamilo šias nėrinių nosinaites, kurios, nepaisant jų plataus naudojimo, kainavo be galo brangiai.

Nosinaičių istorija labai susijusi su siuvinėjimų ir nėrinių istorija. Todėl kai septynioliktajame amžiuje madingas tapo nėrimas virbalais, nosinaitės vis dažniau buvo gaminamos tokiu būdu. Taip buvo pigiau ir paprasčiau, o gaminiai tapo dar elegantiškesni. Ir vis dėlto šį aksesuarą galėjo sau leisti tik aukštuomenė.

Nosinaitė ilgą laiką liko svarbia moters aprangos detale. Nosinaičių forma septynioliktajame-aštuonioliktajame amžiuje kito priklausomai nuo asmeninių skonių. Jos buvo ovalo formos, apvalios ar pailgos. Visai šiai įvairovei padarė galą Liudvikas XIV, 1685 metais pareiškęs, kad „nosinaitės ilgis turi būti lygus jos pločiui visoje karalystėje“. Nuo tų laikų pripažinta forma ir liko maža kvadratinė nosinaitė.

Amerika taip pat neatsiliko nuo Europos potraukiu nosinaitėms. Damų, gyvenančių kolonijose, meilė kvadratinėms nėrinių nosinaitėms buvo tokia pat stipri, kaip ir jų giminaičių anapus Atlanto. Madingos buvo lino, šilko, nėrinių nosinaitės. Pensilvanijos kvakerėms balta nosinaitė buvo absoliučiai būtinas aprangos elementas.

Nosinaitės siuvamos iš plono lino batisto ir puošiamos siuvinėjimais pagal vieną schemą: neužpildytas centras iš kraštų įrėmintas siuvinėjimais. Ornamentiniai motyvai – geometrinių ir augalinių formų derinys. Kai kuriuose atpažįstama rytietiškos ornamentikos įtaka. Visiems būdingas piešinio įmantrumas ir virtuoziška meistrystė.

Napoleonui atėjus į valdžią, nosinaičių madas diktuoti ėmė Žozefina. Pikti liežuviai plakė, kad kalbėdamasi su nepageidaujamais asmenimis imperatorienė laikydavo savo nosinaitę prie lūpų kaip nepalankumo ženklą.

Anglijoje nosinaites jaunos damos arba apsiūdavo plona nėrinių juosta arba panaudodavo spalvotus siuvinėjimus. Prancūzai laikė siuvinėtas rankomis ar apnertas nosinaites svarbiu kiekvienos gerai apsirengusios moters kostiumo elementu. Suknių reforma Vokietijoje lėmė tai, kad kiekvienas drabužis buvo gaminamas iš vilnos, įskaitant net nosinaites. Tai vienintelis atvejis, kai nosinaitės buvo gaminamos iš vilnos.

Vyrų nosinaitės, kaip ir kiti jų kostiumo elementai, tapo paprastesnės ir mažiau pastebimos. Tuo metu, kai moterys nešiojosi nosinaites su nėriniais ir siuvinėjimais, vyrai įvedė savo tvarką. Nosinės buvo didžiulės, maždaug keturiasdešimt centimetrų, su paprastu apkraštavimu. Visada tiko baltas linas, nors mada leido ir kitas kelias spalvas ar spalvotus kraštus.

XX amžiuje perėjus prie gatavų drabužių pramonės išliko nosinaičių dalijimas į vyriškas ir moteriškas. Pirmosios didesnės ir mažiau puošnesnės, nei antrosios. Antrojoje dvidešimtojo amžiaus pusėje imtos gaminti vienodos popierinės nosinaitės, ištrėmusios ilgus amžius trukusią madą į nebūtį.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją