Didelis butas su daline apdaila architektui yra kone tas pats, kas rašytojui baltas popieriaus lapas... Architektė Erika Bžozovskaja pradėjo nuo svarbiausio – erdvių išdėstymo bei apipavidalinimo. Architektė sako, jog pradedant projektuoti erdvę labai svarbu atsižvelgti į esamą situaciją ir išnaudoti visus jos privalumus. O šis butas turėjo vieną labai didelį privalumą – aukštą mansardinę erdvę su stogo nuolydžiu. Nors medinės perdangų sijos buvo neišvaizdžios, ji nutarė jas nušveisti ir palikti neuždengtas lubomis.
Siekdama sukurti vientisą buto erdvės stilistiką, medinius elementus ji pritaikė ir pirmajame aukšte – dažytomis medinėmis detalėmis dekoravo sienų ir lubų susijungimo linijas. Prieškambaryje buvo sumūrytos plytų sienele, kurios stilistiškai dera prie medinių konstrukcinių elementų. Prieškambario lubose, ties mūrine siena, architektė paliko neuždažytą ar kitaip dekoruotą perdangos betono lopinėlį. Jos tikinimu, tai interjerui suteikia įvairovės bei tam tikros intrigos.
Virtuvė ir valgomasis
Bendrajame pirmojo aukšto kambaryje įrengta svetainė, virtuvė ir valgomasis. Virtuvę, išsidėsčiusią palei ilgąją kambario sieną tiesiai priešais poilsio zoną, architektė sumanė šiek tiek atskirti, juolab kad poilsio zona buvo orientuota kaip tik į tą pusę, todėl tai buvo geriausia vieta televizoriui. Iš dviejų lygiagrečiai einančių tvirto metalo plokščių buvo sukonstruota pusaukštė sienelė su kiauryme apačioje. Iš svetainės pusės ant šios konstrukcijos buvo pakabintas plokščiaekranis televizorius, o į kiaurymę sutalpinta garso bei vaizdo aparatūra.
Iš virtuvės pusės kiaurymė, kurioje sudėta aparatūra, buvo uždengta faneruota siena, o virš jos sumontuotos kelios spintelės ir nedidelis baras. Valgomojo zoną, įrengtą kambario kampe tarp dviejų langų greta virtuvės, tarsi įrėmina juos puošiančios natūralaus bambuko pluošto tamsiai rudo atspalvio romanetės. Prie šios spalvų gamos subtiliai dera ir šiuolaikiško dizaino virš valgomojo stalo nuleistas šviestuvas.
Antrajame buto aukšte architektė įrengė miegamąjį, taip pat dar vieną „atsarginį“ kambarėlį. Per patį vidurį, tiesiai priešais nedidelę laiptų aikštelę, buvo suprojektuotas erdvus vonios kambarys. Siekdama sutaupyti gana ankštos antrojo aukšto laiptų aikštelės erdvę, Erika vietoje įprastų varstomųjų durų sumanė sumontuoti stumdomąsias matinio stiklo plokštumas, ties kuriomis tarsi baigiasi laiptų linija. Laiptų aikštelėje vietoj turėklų buvo sukonstruota nedidelė spintelė su atviromis lentynomis įvairioms smulkmenoms susidėti. Metalinė šių lentynėlių konstrukcija harmoningai dera prie matinio vonios durų stiklo ir sukelia išbaigtumo bei vientisumo įspūdį.
Po atviru skliautu suprojektuotą vonios kambarį Erika dekoravo dviejų spalvų – tamsiai rudos ir švelniai kakavinės – deriniu. Priešakinė siena, prie kurios sumontuotas unitazas ir bidė, išklijuota šviesiomis, o abi šoninės – tamsiomis kerminėmis plytelėmis. Ant dviejų vonios kambario sienų per visą jų ilgį akių aukštyje architektė pasiūlė primontuoti veidrodį. Šis sumanymas vizualiai didina erdvę: veidrodžiuose iki begalybės vis kartojasi rudos ir kakavinės spalvų derinys.
