PSO ekspertas lankėsi įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose skiepijami vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Pasak Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro, PSO ekspertas rekomendavo atlikti laboratorinius tyrimus vyresnio amžiaus žmonėms tam, kad išsiaiškinti, ar jie turi pakankamą imunitetą prieš "vaikiškas" ligas.
Taip pat ekspertas pažymėjo, jog Lietuvoje reikėtų kompiuterizuoti sveikatos apsaugos informacinę sistemą, įvesti epideminio parotito ir raudonukės diagnozės laboratorinį patvirtinimą, parengti įgimto raudonukės sindromo prevencijos programą.
Vadovaujantis PSO rekomendacijomis, rugsėjo pabaigoje sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Pagal naująjį kalendorių, visi paaugliai sulaukę 12 metų bus skiepijami nuo virusinio hepatito B.
Taip pat skiepų kalendoriuje numatyta, kad antrąja tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos doze vaikai bus skiepijami žymiai jaunesnio amžiaus - 6-7 metų. Pagal seną skiepų kalendorių, antrą kartą nuo minėtų ligų vaikai buvo skiepijami tik sulaukę 12 metų. Pirmą kartą nuo minėtų ligų skiepijami pusantrų metų vaikai.
Specialistų aiškinimu, tokiais pakeitimais siekiama, kad vaikai jau prieš pradėdami lankyti mokyklą turėtų pakankamą imunitetą vaikiškoms ligoms.
Medikai primena, jog tam, kad susidarytų reikiamas imunitetas prieš daugelį infekcinių ligų, skiepytis tik vieną kartą nepakanka. Reikalinga revakcinacija - t.y. kai po tam tikro medikų nustatyto laiko reikia skiepytis pakartotinai.
Atsižvelgę į pasaulinę praktiką, prevencinės medicinos specialistai naujame skiepų kalendoriuje taip pat rekomenduoja 15 -16,5 mėnesių vaikus skiepyti nuo vėjaraupių, jei skiepijimo išlaidas apmoka tėvai.
"Vėjaraupiai - tai ikimokyklinio amžiaus vaikų liga", - pabrėžė VU docentas Kęstutis Žagminas. Anot jo, dažniausiai šia liga suserga vieno, dvejų ar trejų metų vaikai, todėl juos reikia paskiepyti kuo anksčiau.