Pasak jų, 1999-ųjų gruodžio 28-osios Vyriausybės nutarimu teisėjams buvo sumažintas teisėjų atlyginimo paskaičiavimui taikomas koeficientas nuo 2,5 iki 1,75.
Vilniaus apygardos teismas Šiaulių teisėjų ieškinį buvo atmetęs, tačiau jeigu Apeliacinis teismas jų skundą patenkintų, teisėjai galėtų dar kartą kreiptis į teismą ir prašyti atlyginti patirtą žalą už 2003-2007 metus.
Šiaulių teisėjams teisme atstovaujantis advokatas Kęstutis Čilinskas teigė, kad teisėjams atlyginimai buvo sumažinti „vadovaujantis politiniais motyvais prieš rinkimus".
„Žmonėms patinka, kai politikai garsiai kalba, jog reikia mažinti algas teisėjams, - sakė K.Čilinskas. – Tai buvo politizuotas sprendimas, dėl to net buvo sukompromituoti teismai. Ir tik vardan to, kad kai kurie politikai prieš rinkimus pelnytų papildomų rinkėjų balų".
Teisininkas tvirtino, kad teisėjai lig šiol yra priversti ginti savo teises teismuose, nes įstatymų leidėjai nevykdo Konstitucinio Teismo nutarimo, išaiškinusio, jog teisėjams negalima mažinti atlyginimų.
„Ši byla svarbi ginant žmonių teises, - sakė K.Čilinskas. - Prieš įstatymą visi lygūs, jeigu žmonių teisės buvo pažeistos, jos turi būti apgintos. Deja, susiduriame su tokia situacija, kad nevykdomi Konstitucinio Teismo nutarimai ir įstatymai, todėl ir sulaukiame visuomenės pasipiktinimo valdžia".
Pasak Vyriausybei atstovaujančios Teisingumo ministerijos atstovės Margaritos Šakalytės, 1999 m. Lietuvos finansinė ekonominė padėtis buvo pablogėjusi, todėl ir buvo sumažinti atlyginimai teisėjams. Pasak jos, kitiems valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai, įvairios priemokos prie atlyginimų bei netgi valstybės tarnautojams buvo nurodyta apmokėti savo mobiliųjų telefonų sąskaitas.
„Vyriausybės pozicija yra tokia, kad krizė prasidėjo 1999-iųjų viduryje ir tęsėsi iki 2003-iųjų vasario", - M.Šakalytė pabrėžė, kad tuo metu visam valdžios sektoriui buvo pritaikyta apribojimų.
Ji sutiko, kad teisėjams būtų grąžintos sumos, sumažintos nuo 2003 metų.
Sumažinus teisėjų atlyginimą, vidutiniškai vienas apygardos teismo teisėjas kas mėnesį gauna 2,5-3 tūkst. litų mažiau.
Vienas teisėjas už sumažintą atlyginimą vidutiniškai iš valstybės teismuose siekia prisiteisti apie 300 tūkst. litų. Ieškinius valstybei yra padavę apie 150 Temidės tarnų.
Valstybė galėtų sutaupyti lėšų, jeigu su besibylinėjančiais teisėjais sudarytų taikos sutartis
Ministerijos atstovė pripažino, kad nuo 2003-iųjų pradžios teisėjams nepagrįstai mokami mažesni atlyginimai.
Kad valstybė išgyveno ekonominę finansinę krizę, teisme tvirtino ir Finansų ministerijos atstovas.
Nacionalinė teismų administracija (NTA) paskaičiavo, kad 2000-2007 metais dėl sumažintų atlyginimų teisėjai galėjo patirti 130 mln. litų nuostolių. Šiuos duomenis NTA atstovai perdavė Vyriausybei.
Vyriausybė dar nėra nusprendusi, kaip atlygins teisėjų patirtus nuostolius. Tai turėtų priklausyti nuo Apeliacinio teismo sprendimo, kurį teisėjų kolegija ketina skelbti spalio 16 dieną.
DELFI primena, kad teisėjai – vieninteliai, sugebėję apginti savo teises dėl sumažintų atlyginimų. LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra nusprendusi, kad valstybė turi įrodyti, jog teisėjams atlyginimai buvo sumažinti dėl pablogėjusios ekonominės padėties.
LAT konstatavo, kad Lietuvos Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus bei socialines garantijas - bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumą.
„Teisėjų atlyginimų mažinimas yra galimas tik tada, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Tai daryti galima tik įstatymu ir tik laikinai - kol valstybės ekonominė ir finansinė padėtis yra itin sunki. Atlyginimų mažinimas tokiu atveju galimas tik laikantis proporcingumo principo reikalavimų. Teisėjų atlyginimo mažinimas pažeidžiant minėtus principus reikštų teisėjų nepriklausomumo pažeidimą. Šio Konstitucijoje įtvirtinto principo pažeidimas yra viešojo intereso pažeidimas", - yra konstatavusi plenarinė sesija.
Iki 2000 metų sausio 1 dienos teisėjai 1997 metų birželio 30 dienos Vyriausybės nutarimu gaudavo nustatyto dydžio tarnybinį atlyginimą, taikant koeficientą 2,5. Nuo 1999 metų gruodžio 28 dienos šis koeficientas buvo sumažintas iki 1,75.
Vienas besibylinėjantis teisėjas yra miręs, todėl po mirties dėl sumažintos algos su Vyriausybe bylinėjasi jo giminaičiai.
Į teismą kreipėsi ir tie teisėjai, kurie į apygardos teismus atėjo dirbti jau tuomet, kai algos buvo sumažintos. TM mano, kad jiems neturėtų būti grąžintas skirtumas tarp Vyriausybės nutarimu sumažinto ir dabartinio atlyginimo.
Šiuo metu vidutiniškai apygardos teismų teisėjai uždirba apie 5 tūkst. litų „į rankas".