Birželio 5-ąją su grupe bendramokslių iš Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro Romas išskrido į Romą atlikti praktikos – mokytis mūrijimo paslapčių. Po dviejų savaičių jaunieji mūrininkai parskrido, o vietoje Romo seneliai sulaukė tik jo bagažo. Vaikinas prapuolė tarsi į vandenį. Nepakėlęs nežinomybės R.Kunskas pagalbos ėmė ieškoti Lietuvos ambasadoje Italijoje.
Rusija reikalauja išduoti
Dėl anūko dingimo išgyvenančiam R.Kunskui buvo paaiškinta: italų pareigūnai visada praneša ambasadai apie mūsų šalies piliečių mirtį. „Vadinasi, jis bent jau nėra miręs”, – senelį bandė guosti Italijoje dirbantys Lietuvos diplomatai.
Ambasados pareigūnai Romą surado Italijos sostinės kalėjime. Tuomet paaiškėjo, kad vaikiną Italijos policininkai dar birželio 6–ąją sulaikė oro uoste. Jaunuolis suimtas už tai, kad jam Rusijoje pareikšti įtarimai įvykdžius žmogžudystę.
„Romas sulaikytas Rusijos ir Italijos ekstradicijos sutarties pagrindu. Oro uoste jis buvo sulaikytas todėl, kad Italijos pareigūnai turėjo informacijos dėl Rusijos teismo tarptautinio arešto orderio, kuriuo Rusija R.Kunską prašo suimti“, – pasakojo „Kauno dienai“ Lietuvos ambasados Italijoje trečioji sekretorė Laura Tilūnaitė.
Lietuva atsisako ginti
„Kauno diena“ išsiaiškino, kad 2002–2003 m. R.Kunskas Rusijoje buvo du kartus teisiamas dėl aukšto Irkutsko pareigūno sūnaus žūties. Romo senelis turi du išteisinamuosius teismo nuosprendžius, sakančius, kad dėl inkriminuojamo nusikaltimo anūkas yra nekaltas.
Nepaisant teismo spendimų, aukštas Irkutsko pareigūnas Romo ramybėje nepalieka. „Galbūt dabar pareikšti šiek kiek kitokie kaltinimai. Tai, kad kaltinimai yra pareikšti vienokia ar kitokia forma, dar nereiškia, kad vėliau negali būti pateiktas trečias, ketvirtas ar penktas kaltinimas už kitokius epizodus, kitą straipsnio dalį ar kitokią dalyvavimo formą“, - numanomus bylos posūkius spėliojo L.Tilūnaitė.
Lietuvos ambasados Italijoje trečioji sekretorė „Kauno dienai“ pasakojo, kad nors Romas turi dvigubą Rusijos ir Lietuvos pilietybę, suimtas jis pasisakė esąs tik Lietuvos pilietis.
Rusijos teisėsaugininkai reikalauja, kad Italija Romą išduotų. To bijodamas vaikinas laišku kreipėsi į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją, prašydamas neatiduoti jo į Rusijos rankas.
Tačiau mūsų šalies pareigūnai savo piliečio ginti nenusiteikę. „Prašyti Italijos Respublikos neišduoti R.Kunsko Rusijos Federacijai baudžiamojo proceso veiksmams atlikti nėra teisinio pagrindo“, – Teisingumo ministerijos viceministrės Eglės Radušytės pasirašytą dokumentą „Kauno dienai“ citavo ministerijos Viešųjų ryšių tarnybos vedėjas Kęstutis Saldžiūnas. Pati viceministrė su „Kauno diena“ bendrauti atsisakė ir Romo likimą nulemiančio verdikto komentuoti nepanoro.
„Rusijos pareigūnai Romą prašo išduoti, o Italijos – nemato pagrindo, kodėl to nepadaryti. Kodėl ir Lietuva nemato reikalo ginti Romo, aš irgi norėčiau sužinoti. Apie Teisingumo ministerijos sprendimą girdėjau, tačiau oficialaus rašto dar negavome, - sakė L.Tilūnaitė. - Nesu teisinės minties specialistė, todėl negaliu abejoti išaiškinimu. Žmogiški vertinimai dažnai prasilenkia su sausu teisinių normų taikymu ir konvencijų paisymu. Tai du skirtingi dalykai. Vis dėlto žmogiškai, ne teisiškai, Romo senelį aš tikrai suprantu.“
Į nelaimę pažiūrėjo formaliai
Teisingumo ministerijos pozicija stebisi ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, teisininkas Kęstutis Čilinskas.
„Lietuvos institucijos turi tarnauti Lietuvos žmonėms – mūsų šalies piliečiams, tačiau šiuo atveju susiduriame su biurokratų neveiklumu. Be jokios abejonės, prašyti Italijos neišduoti Romo Rusijos teisėsaugai pagrindas yra, ypač jei jaunuolis to prašo. Motyvas būtų tas, kad Rusijos teisėsauga yra politizuota ir neobjektyvi Lietuvos valstybės ir jos piliečių atžvilgiu. Be to, galima įtarti, kad Romas yra persekiojamas, juk jis jau du kartus išteisintas. Šiuo pagrindu Užsienio reikalų ministerija turėtų kreiptis į Italijos institucijas ir tarpininkauti, atkreipti dėmesį į visas aplinkybes. Galutinį spendimą, žinoma, priimtų Italijos teisėsauga, bet negalima elgtis taip, kaip dabar, ir likti nuošalyje, atsiriboti nuo savo piliečio“, – aiškino K.Čilinskas.
Teisingumo ministerijos atstovai teigia, kad šiuo metu nieko padaryti negali. „Jeigu Rusijos institucijos priims kaltinamąjį nuosprendį, vaikino prašymu ir Rusijos sutikimu bus galima pradėti nuteistojo perdavimo į Lietuvą procedūrą tolesnei bausmei atlikti“, – dėstė K.Saldžiūnas.