Nuo kitų metų sausio pirmosios įsigalios Vaikų išlaikymo fondo įstatymas. Į Vaikų išlaikymo fondą galės kreiptis vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas. Fondo išmokos bus pradėtos mokėti nuo 2008 m. sausio 1 d. Taigi jau nuo kitų metų motinų arba tėvų dalia palengvės, jiems nereikės patiems ieškotis pinigų, priklausančių vaikams išlaikyti.
Pinigai vaikui išlaikyti iš šio fondo bus mokami tuomet, kai teismo priteistų alimentų vienas iš tėvų faktiškai negauna arba gauna tik dalį numatytų pinigų. Fondas išmokės nustatytą pinigų sumą, o jei vaikas gauna tik dalį pinigų, - nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą.
Abiem atvejais Fondo išmoka vienam vaikui per mėnesį negalės būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio (šiuo metu tai sudaro 195 litus), nors priteisti alimentai gali būti ir didesni. Neišmokėta alimentų dalis iš skolininko bus išieškoma kaip jo skola vaikams, o fondo išdalintos išmokos pavirs alimentininko skola valstybei. Tapę valstybės skolininkais, tokie tėvai nebegalės gyventi viltimi, kad jų vaikai užaugę nebereikalaus kažkada nemokėtų alimentų. Skolos valstybei niekur nedings ir bus išieškomos visą skolininkų gyvenimą. Valstybė iš skolininko reikalaus 5 procentų metinių palūkanų.
Neatsiskaičiusieji skolininkai taps našta visiems mokesčių mokėtojams, nes pagrindines fondo lėšas sudarys valstybės biudžeto lėšos. Galbūt tada pasikeis visuomenės požiūris į tėvus-skolininkus, ir jie prisimins savo pareigą išlaikyti vaikus.
Kai priverstinės priemonės nepadės
Nors Vaikų išlaikymo fondas pradės veikti tik nuo kitų metų, tačiau tėvai, kurių buvę sutuoktiniai vengia išlaikyti vaikus, turėtų tuo pasirūpinti jau dabar ir nelaukti naujų metų. Vaikų išlaikymo fondo administratoriui reikės įrodyti, kad vienas iš tėvų iš tikrųjų vengė išlaikyti vaikus ir tam tikrą laiką nemokėjo alimentų. Todėl, gavus teismo sprendimą dėl vaikui priteisto išlaikymo, reikia kreiptis į antstolį. Tikėtis valstybės fondo išmokų bus galima tuo atveju, kai antstolis patvirtins, kad alimentų nepavyko išieškoti net priverstinėmis priemonėmis.
Jei skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimą mokėti valstybės išmokas vaikui ir apie pasekmes, kurios laukia skolininko, bus skelbiama leidinyje „Valstybės žinios“.
Tėvai – sukčiai
Parengti įstatymą paskatino dažni skundai asmenų, negaunančių alimentų iš savo buvusių sutuoktinių vaikams išlaikyti. Lietuvoje iš 100 susituokusių porų išsiskiria 60. Iširus šeimoms su vienu iš tėvų (dažniausiai su motina) gyventi kasmet lieka daugiau kaip 10 tūkstančių vaikų.
Įvairių institucijų pateikiami duomenys taip pat rodo, kad tėvų prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus užtikrinimas yra viena silpniausių šalies teisinės sistemos grandžių. Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, šiuo metu apie 50 tūkstančių nepilnamečių vaikų (tai sudaro 7 procentus visų Lietuvos vaikų) nesulaukia priteistų alimentų iš savo tėvų, nors nemažai jų turi likvidaus turto ir darbo pajamų.
Dauguma alimentų išieškotojų kenčia nuo buvusių sutuoktinių elgesio, nes dažnai šie yra degradavę arba, siekdami išvengti prievolių vykdymo vaikams išlaikyti, įvairiais būdais slepia savo turtą ir pajamas, dirba nelegaliai, neatlieka jokių piniginių operacijų per bankus.
Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Daiva Simonaitienė teigė, kad priimtas įstatymas svarbus moraline prasme: „Iš tėčio, kuris vengia savo vaikams mokėti alimentus, pinigų reikalaus jau ne motina, o valstybė. Tai labai svarbu, nes anksčiau viena moteris turėdavo kovoti dėl savo vaikų, o dabar jai padės galingos institucijos“, - sakė D. Simonaitienė.
Ras ir užsienyje
Atsakomybės išvengti daugeliui nerūpestingų tėvų pavyksta dėl įstatymų spragų. Jeigu alimentų nemokantis tėvas ar motina oficialiai niekur nedirba ir neturi jokio turto, net dideliais įkainiais už savo darbą garsėjantys antstoliai tampa bejėgiai išreikalauti skolą.
Išieškoti skolą, susidariusią dėl nemokamų alimentų, tapo itin sudėtinga pastaraisiais metais, kai nemažai vaikus palikusių tėvų išvažiavo uždarbiauti į užsienį.
Tiesa, problemų sprendimas turėjo palengvėti nuo praėjusių metų spalio pabaigos, kai visose ES šalyse (išskyrus Daniją) įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas. Juo remdamiesi Lietuvos antstoliai gali prašyti kolegų išieškoti įsiskolinimus iš jų šalyje gyvenančių ir dirbančių Lietuvos piliečių.
Panevėžio antstolė Violeta Bespalovienė teigė, kad labai retai moteris ryžtasi išieškoti alimentus iš užsienyje gyvenančio vyro per oficialias institucijas. „Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dar neteko pasinaudoti. Tai gana brangi procedūra vien dėl to, kad dokumentus reikia versti į kitą kalbą. Dažniau tokius vyrus per giminaičius paraginam, arba patys grįžę skiria kažkiek pinigų. Kartais prireikia skelbti paiešką“, - kalbėjo V.Bespalovienė.