- Minėjote, kad jūsų tvirtovė yra jūsų vaikai. Pratęskite šią minį...
Aš, kaip ir kitos moterys, galbūt kai kam tik atrodau stipri, tačiau esu jautri ir pažeidžiama. Tam, kad išgyvenčiau, man reikalinga tvirtovė, kuri saugotų ir gintų, už kurios mūrų jausčiausi tokia saugi, jog galėčiau sau leisti būti savimi... Ši tvirtovė neabejotinai yra mano vaikai – Evelina (17), Mindaugas (16) ir Haroldas (4). Nes, jei man būna sunku, jie visada mane stengiasi suprasti, palaikyti ir būti šalia..
- Ar daug laiko skiriate savo vaikams?
Beveik visą, tačiau vis tiek per mažai (nusišypso). Kadangi mano darbas tiesiogiai susijęs su dukters Evelinos muzikine veikla (ponia Jurga yra dukters prodiuserė), išeina, kad būdama ir ne namie viską darau dėl vaikų.
- Ar esate iš tų moterų, kuri be vaikų – nė žingsnio?
Ko gero taip. Man su jais labai įdomu ir linksma. Maloniausias užsiėmimas – visiems kartu krėsti šunybes (nusijuokia)! Vyras, žinoma, tuo nelabai džiaugiasi, o kartais jam tenka apsimesti, kad mūsų nepažįsta. Bet mūsų tai nei kiek nesudrausmina! Mes kartu lekiam į kino filmus, su dukra skaitom, o po to aptarinėjam tas pačias knygas, gaminam valgyti (šioje srityje talentą turi Mindaugas ir visai nesvarbu, kad, kai namie baigiasi miltai, jis pyragus kepa iš manų kruopų), keliaujam po pasaulį.
Na ir, žinoma, šokam klubuose. Labai mėgstu šokti! Anksčiau šokdavome tik su Evelina ir Mindaugu, bet per paskutinę kelionę mano šokių partneriu tapo ir Haroldas. O, kaip mes pasilinksminome (nusijuokia).
- Esate visą laiką su vaikais, kaip ugdote jų savarankiškumą?
Kaip tik įmanoma. Žinau, kad kai nuolat būnu šalia Evelinos, iš šalies atrodo, kad viską darau už ją. Bet taip tikrai nėra. Vaikai visi puikiai gamina (Haroldas be problemų išsikepa pusryčiam kiaušinienę), moka sutvarkyti idealiai namus (negaliu meluoti, kad tai vyksta kasdieną, bet kartą į savaitę – būtinai), šiukšles visada išneša tik Mindaugas, o Haris labai mėgsta plauti indus. Na, žinoma ne visada, kaip „Fairy“ reklamai tam užtenka vieno lašelio, dažniau prireikia viso buteliuko, bet juk jis stengiasi (nusišypso).
Mokau juos savarankiškai užsidirbti ir mokėti išleisti savo pinigus. Evelina tam net verslo literatūrą skaito, taip pat lanko vairavimo kursus, kad man nereikėtų nuolat dirbti vairuotoja. Visi žino, kad jei susirgs, pirmiausiai gaus nuo manęs velnių, kad taip atsitiko, o tik po to - gydimą. Manau, kad žmogaus savarankiškumas - vienas svarbiausių faktorių, kuriant sau laimingą gyvenimą..
- Kaip manote, kiek reikia investuoti į vaikus, kad jie užaugtų sėkmingais ir laimingais žmonėmis?
Nėra jokių taisyklių. Viskas priklauso nuo santykių tarp tėvų ir vaikų, už kuriuos visada yra atsakingi tik tėvai. Jie gali investuoti į savo atžalėles tūkstantines sumas, ypač studijoms prestižiniuose užsienio universitetuose, atiduoti tam visą sveikatą, bet jei jiems dar vaikystėje bus neįdiegta, kad sėkmę nulemia jų sugebėjimai, o ne diplomai - nieko iš to nebus.
Tokiems žymiai naudingiau laiku leisti truputėlį „pasimaudyti“, kad susivoktų, kas yra kas. Jei vaikas yra talentingas ir pats siekia savo tikslų, jokios finansų ir laiko investicijos į jį nebus per didelės. Ko būtų verti Evelinos pasiekimai, jei jai būtų šešiasdešimt? Esmė ir yra - kiek ji jau pasiekus, būdama septyniolikos.
- Papasakokite, kuo domisi jūsų vaikai?
Kadangi pati iki šiol esu labai smalsi, savaime suprantama, kad mano vaikai tokie patys. Evelina, žinoma, visapusiškai domisi muzika, judesiu ir viskuo, ko reikia profesionaliai sceninei veiklai. Taip pat mėgta skaityti knygas, keliauti, nepraleidžia progos išbandyti savęs ekstremaliose situacijose - pralėkti kartingu arba paskraidyti su virš Sacharos dykumos, pavažinėti žiema sniego motociklu. Ji tikrai nėra trapi mergytė, apibarstyta cukraus pudra.
- Kuo ypatingas jūsų vidurinysis vaikas?
Mindaugas yra „universalas“ (nusišypso). Pirmiausiai, jis ne mažiau talentingas muzikai, ir ypač judesiui, nei Evelina, bet iki šiol buvo tinginiukas. Daug kas man prikiša, kad labai skatinu savo vaikus netingėti, kurti, dirbti, tačiau jeigu nenori - niekas tavęs neprašys. Prievarta nieko nepasieksi. Dabar jis susidomėjęs šiais dalykais, puikiai šoka ir, jei užteks kantrybės, manau, greit pradės pasirodymus ne tik namie. Dar Mindaugas pakvaišęs dėl lakstymo ant rampų su „BMX“ dviračiu, riedlente arba riedučiais. Labai bijau, bet taikausi..
- Na, o mažasis?..
Haroldas... Protingiausias šeimos žmogus.. Moka Evelinos repertuarą visom kalbom. Dainuoja visas TV užsklandas, atmintinai žino visų žinių vedėjų vardus ir pavardes, bet kurio reklaminio klipo tekstą. Žino visas automobilių ženklus ir modelius. Labai mėgsta piešti. Per keliones, prilipęs prie mašinos lango, gali užkankinti klausimais. Jam įdomus visas pasaulis...
- Kaip padedate savo vaikams ugdyti savo talentus?
Pirmiausiai, aiškindama, kad talentas be darbo - tas pats, kaip turėti „600 Mercedes“ ir nemokėti jo vairuoti. Na ir kas, kad geras automobilis, pats juk nevažiuos! Su Evelina – viskas aišku: dainavimas ir kūryba jai jau yra profesija, todėl elgiuosi labai reikliai. „Spaudžiu iš jos sultis“ daug reikalaudama (nusišypso).
Ji gauna pastabų ir už dainavimo klaidas, ir už negražią išraišką ar pozą, ir už figūrą. Bet kai gerai pasirodo, galiu ploti atsistojus viduryje salės ir šaukt bravo. Taip suprantu savo pagalbą - ne tik dirbti dukros vadybininke, bet ir nuolat vertinti ją objektyviai iš šalies.
Mindaugas turi apsispręsti, ką toliau darys gyvenime ir aš visapusiškai padėsiu to siekti. Daug šnekame su juo apie verslą. Manau, kad jis turi gyslelę. Samdau jį padėti įvairiuose projektuose, kad turėtų galimybę matyti, kaip viskas praktiškai daroma, patikiu jam konkrečių užduočių.
Haroldas jau pernai lankė mokyklėlę, kur mokėsi piešti, dainuoti ir anglų kalbos. Manau, kad šiais metais vėl ją lankys.
- Esate labai jaunatviška. Ar tam įtakos turi jūsų vaikai?
Be abejonės, jie ir yra mano jaunystės eleksyras! Trys niekada neišsikraunantys akumuliatoriai! Pirmiausia turiu būti jiems draugė. Jei surimtėsiu ir pasensiu, tai, kaip tada juos suprasiu?
- Ko jie jūsų išmokė?
Labai daug, ypač mažasis. Jo sugebėjimas bendrauti yra unikalus. Jis duoda visiems mums keturiems tai, ko kiekvienam labiausiai reikia: su vyru vyksta žvejoti ir grybauti, su broliu kaunasi kardais, Evelinai dovanoja visus savo paveikslus ir išklauso visas jos dainas, o man kelis kartus per dieną pakartoja: „Mama, aš turiu tau pasakyti vieną labai svarbų dalyką – aš tave myliu!“ bei nuolat dovanoja gėles. Visus vyrus sudėjus kartu per visą mano gyvenimą nėra man padovanoję tiek gėlių, kiek Haris būdamas ketverių...
- Ar jūsų dukra Evelina yra jūsų išklausytoja, patarėja?
Visuomet. Nedarau gyvenime nei vieno sprendimo, nepasitarus su ja. Mes net Harį gimdėme kartu. Kai sužinojo, kad jau atėjo laikas, ji man nieko nesakius atvažiavo į ligoninę, nuėjo pas daktarus ir pranešė: „Tėčio nebus, būsiu aš. Kur mano baltas chalatas?“.
- Galbūt kartu einate į parduotuves, dalinatės viena kitos rūbais?
Vaikščioti po parduotuves man nepatinka, bet dažnai, perkant rūbus, būnam kartu. Nors mūsų skoniai toli gražu nesutampa (nusišypso), tačiau mano rūbai dažnai „išeina“ be manęs pasivaikščioti (nusijuokia).
- O kaip sūnus? Ar jis taip pat patarėjas tam tikrais klausimais?
Kurį laiką jis buvo mano asmeninis treneris. Jis visada suteikia konsultaciją, pavyzdžiui, kaip dirbti su kompiuteriu.
- Turbūt atsiranda žmonių, sukritikuojančių jus, kad vaikams skiriate labai daug savo gyvenimo...
Labai didžiuojuosi vaikais ir juos gerbiu. Manau, kad rūpintis jais yra pareiga, o ne paslauga. Žmonės dažnai skeptiškai vertina mano pastangas padaryti dėl jų viską, bet man žymiai svarbiau, ką apie tai galvoja patys vaikai, nei kaimynų bobutės katinas (nusijuokia).
