Šiuo metu skinami vėliau pasėtų arba tik rudenį subręstančių sausažiedžių gėlių žiedai, vaisiai – šlamučių, dumplūnių ir kitų.
Rugsėjį į nuolatinę vietą sodinamos dvimetės gėlės: našlaitės, saulutės, neužmirštuolės, piliarožės. Tačiau ne tik sodinamos. Svarbu nepamiršti iškasti gėlynuose nežiemojančių daugiamečių svogūninių gėlių: kanų, jurginų, tigrenių, kardelių. Taip pat iškasamos ir į patalpas sunešamos kambarinės gėlės, vasarą augusios gėlynuose.
Tai – pelargonijos, chlorofitai, eševerijos, lantanos bei kitos.
Pavėlavus reikia mulčiuoti
Ruošiant žiemai, nuo iškastų gumbinių gėlių reikia nuvalyti žemes, o labai žemėtas (pvz., jurginų šakniagumbius) galima nuplauti ir gerai išdžiovinti nesaulėtoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Jurginų ir kanų šakniagumbius patartina laikyti sausoje vietoje, polietileno maišuose su durpėmis. Bet patalpoje neturėtų būti per šilta. Rekomenduojama, kad temperatūra nepakiltų aukščiau 6–8 laipsnių šilumos.
Kardelių stiebus reikia nupjauti, paliekant 8–10 cm ilgio stagarėlius, ir gerai išdžiovinus sudėti į dėžutes. Iškastos kanos, gumbinės begonijos, montbretės išdžiovinamos ir per žiemą laikomos durpėse.
Rugsėjo mėnesio pabaigoje gėlės ne tik iškasamos. Kai kurias, ypač svogūnines, – pats metas sodinti.
Pirmiausia pasodinamos smulkiasvogūnės gėlės: žydrės, scylės. Taip pat ir gumbasvogūniai krokai, vėliau narcizai, tulpės, hiacintai. Į kokį gylį įterpti ir kokiu atstumu sodinti augalus, priklauso nuo svogūno dydžio ir dirvožemio sudėties. Gėlininkai rekomenduoja svogūnus sodinti ne gilesnėje duobutėje, nei tokia, kurioje vienas ant kito tilptų trys svogūnėliai. Tarp sodinamų svogūnų taip pat reikia palikti tarpus, kuriuose galėtų tilpti dar trys tokie. Jeigu dirvožemis sunkesnis, svogūnų giliai įterpti nereikia, kiek giliau juos sodinti vertėtų lengvesniame dirvožemyje.
Jei sodinama pavėluotai, vėlyvą rudenį, tuomet būsimą gėlyną reikia gausiai mulčiuoti. Rugsėjo mėnesį durpėmis galima mulčiuoti pasodintas svogūnines ar persodintas daugiametes gėles. Mulčiuojama paprastai: būsimas gėlynas apibarstomas 4–8 cm storio durpių sluoksniu.
Tankiai sodinti nereikia
Rugsėjį žydi vėlyviai, smulkiažiedės chrizantemos, naujais žiedais puošiasi gvazdikai, šilokai, paskutinį kartą gausiai pražysta rožės, smulkiažiedės (kininės) astros, nasturtos, medetkos.
Įdomu tai, kad vėlyviai žydi be lapų, apyžiedžiai išauga tiesiai iš gumbasvogūnio, o lapus jie išaugins kitų metų pavasarį ir vėl nunyks birželio mėnesį.
Kad pavasarį akis džiugintų tulpių ir narcizų žiedai, jau dabar pats laikas pasirinkti tulpių ar narcizų rūšį, pagalvoti, kur ir kaip sodinti gėlių svogūnus. Šių gėlių svogūnėliai sodinami rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje, kai dirvos temperatūra nukrenta iki 9–10 laipsnių. Nederėtų susivėlinti, nes labai svarbu, kad dar prieš šalčius svogūnai spėtų įsišaknyti. Į pakankamai drėgną dirvą pasodinti svogūnai įsišaknija per keliolika dienų, o sausoje dirvoje – maždaug po mėnesio. Tad sausą dirvą prieš sodinant reikėtų gausiai palieti.
Tankiai sodinti svogūnų nepatariama, nes gali per daug ištįsti ir būti liaunesni stiebai, o žiedai – ne tokie gražūs ir tvirti.
