Taip pat savo kūrybą ant podiumo pristatė VDA Telšių fakulteto studentės Aurelija Balovičiūtė, Jolanta Trumpulytė, Lina Pocienė ir Kauno kolegijos J. Vienožinskio Menų fakulteto Aprangos specialybės jaunieji profesionalai: Iveta Andrijaitytė, Andrius Sergekevo, pristatęs romantiško vyro aprangos kolekciją pavadinimu „Nepalenkiamas romantikas“. Net su dviem - subtilių moterims ir paaugliams skirtų iššaukiančių bei spalvingų - drabužių kolekcijomis supažindino studentė Jurgita Zokaitytė.

Eglė Žiemytė moteriškų drabužių kolekcijoje „Defektas“ siekė defektuotą modelį pristatyti estetiškai. Inspiracijos objektu tapo drabužių parduotuvės, kuriose žemesnėmis kainomis parduodami sudraskyti, ištepti, blogai sukirpti ar kitaip pažeisti rūbai. Kuriant modelius naudota klasikine vyriško kostiumo forma, ją dubliuojant: rankoves, kelnių juosmenį apykakles. Pažiūrėjus autorės kolekciją, gali kilti diskusija – jei tai – defektas, tai kur jų nėra...

Meninė konceptuali Giedrės Vaitkutės moteriškų drabužių kolekcija „Dūžtanti žemė“ atspindėjo šėlstančią gamtą bei žmogaus santykį su ja. Gamtos stichijos – stiprūs bei unikalūs reiškiniai, kuriuos Kostiumo dizaino katedros bakalaurė perteikia apranga. Kiekvienas modelis atitinka vieną stichiją – tai pūga, kruša, ledo audra, uraganas, vulkanas, nuošliauža, žemės drebėjimas, kaitra ir sausra.

Lina Bielskytė pristatė rankinio trikotažo kolekciją „G. Klimto moteris“, kurios įkvėpimo šaltinis – Gustavo Klimto kūryba. Kolekcija skirta jaunai, meniškos sielos moteriai, viliojančiai aplinkinius savo paslaptimi. Ji nei nuoga, nei apsirengusi, žavinti savo trapumu ir lengvu erotiškumu.

Sportinį ir klubinį stilių savo kolekcijoje Pirštų galiukais“ sujungusi Ilona Minkovskaja pristatė septynis modelius, skirtus jaunai, mėgstančiai aktyvų poilsį ir klubinio gyvenimo aistras. Pirminis rūbo vaizdas – sportinio stiliaus komplektai, skirti dinamiškam poilsiui ir kasdieniam dėvėjimui. Klubinės mados šėlsmas atsiskleidžia ta patį rūbą pašvietus UV šviesa, kai pradeda šviesti nematomi ženklai – pirštų antspaudai...

Aušrą Venckutę, sukūrusią kolekciją „Sirenos“, įkvėpė mitai apie undines, nimfas ir sirenas – gražuoles būtybes, gundančias ir pražudančias vyrus. Tačiau modeliuose akcentuojamas mistiškasis, romantiškasis sirenų pradas. Vyrauja plonyčiai audiniai – šifonai, jie sluoksniuojami, derinami su plonu ar storesniu šilku, organza, dekoruojami atlasinėmis juostelėmis, dažomi, bandant išgauti vandens bangavimą, oro virpėjimą...

Giedriaus Paulausko pret-a-porte vyriškų drabužių kolekcija „C16 H10 O2 N2 arba Indigas“ - tai ambicijos, garbė, laisvė, kova, individualumas, drąsa ir pagarba praeities relikvijoms.Svarbiausios iš šių žodžių kylančios emocijos ir asociacijos, iš kurių gimė militaristinio stiliaus pret-a-porte kolekcija vyrams, persmelkta XIX Napoleono armijos karių uniformų elegancija, Amerikos pilietinio karo, jankių tamsiai mėlynos (indigo) uniformos ir galvos apdangalų valiūkiškumu ir Pirmojo pasaulinio karo relikvijomis – geležiniais kryžiais, ordinais, inspiruota S. Kubriko filmo „Prisukamas apelsinas“ personažų aprangos ir dvelkianti legiono nuotaikomis...

Aurelija Balvočiūtė trikotažo gaminių kolekcijoje “Kokeriubai” siekė improvizuoti archajiškos aprangos tema. Drabužiai paprastos konstrukcijos, dominuoja lygaus mašininio trikotažo ir rankų darbo faktūrinių mezginių kontrastas. Mezginius galima įvairiai drapiruoti tuo pačiu keičiant modelių siluetus. Kolekcija – tai žaidimas trikotažo galimybėmis, kuomet siūlas tampa įvairiausiais spalviniais bei faktūriniais paviršiais.

Jolantos Trumpulytės “Gatvės žmogus” – tai drabužių kolekcija, skirta jaunimui. Tiems, kurie mėgsta stebėti ir nori būti pastebėti, kurie gerai jaučiasi didmiestyje, bet nedingsta minioje. Tai drabužiai, sukonstruoti iš džinsinio audinio ir įvairaus mezgimo trikotažo, dvipusiai, patogūs ir tuo pačiu įvairūs, nes turi kelias funkcines savybes, tinkami dėvėti ilgesnį sezoną.

Lina Pocienė pristatė drabužių kolekciją “Truputis žalios…”, kurioje – užuomina į galimybes, kurios atsiveria jungiant mezgimą virbalais, nėrimą vąšeliu su mašininiu trikotažu bei vilnos ar šilko audiniu. Taškas, dėmė, linija virsta paviršiais, faktūromis, vienspalvėmis juodomis ar žalios ploteliais. Visa tai tampa funkcionaliais, aiškaus silueto ir formos kūriniais, dėvimais tų, kurie vertina klasiką.

Kauno kolegijos J.Vienožinskio Menų fakulteto Aprangos dizaino specialybės studentai naujai pažvelgė į lietuviško tautinio kostiumo detales ir parodė savo suvokimą, kaip jas galima pritaikyti kuriant šiuolaikinį drabužį.

Šis projektas - prisilietimas prie Lietuvos tautinio kostiumo istorijos ir mėginimas savaip pažvelgti į kai kurias detales. „Keletą mėnesių studijavę tautinio kostiumo istoriją, raštus ir siuvimo technologijas, studentai gerokai praplėtė savo akiratį. Kursinių darbų pristatymas nebus griežtai etnografinis, tiesiog pamatysime, kaip šiuolaikiškai gali būti interpretuojamas lietuviškas kostiumas ar atskira jo detalė“, – projekto vadovė Kristina Mališauskienė.

Ivetos Andrijaitytės kolekcija "Ameba" - tai ryški, kontrastinga, ekstravagantiška jaunimo drabužių linija, kurioje kartu persipina žaismingumas ir elegancija. Kolekcija įkvėpta amebos judėjimo, kintančios formos, šmaikščios charakteristikos.

Andrius Sergejenko "Nepalenkiamas romantikas" - tvirtas- kaip akmuo stovintis ant žemės paviršiaus sustingusiu veidu, nevengiantis urbanistinio pasaulio spąstų, drąsiai žengiantis i prieki žmogus- paliestas romantinio polėkio blyksnio.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją