Kai kurių manymu, gyvūnai kaip ir žmonės ne tik turi sielą, bet ir spinduliuoja elektromagnetinę energiją, vadinamą biolauku. Labai glaudus, net magiškas ryšys užsimezga tada, kai sutampa jų subtiliausi sielos virpesiai bei biolauko dažniai. Kuo sielos artimesnės, tuo ryšys stipresnis. Kaip motinos ir vaiko. Sutampantys biolaukų dažniai leidžia keistis energija, stiprinti arba silpninti emocijas, daryti įtaką sveikatai bei imunitetui. Jeigu jauti, kad tarp jūsų užsimezgė magiškas ryšys, tavo augintinį galima vadinti
pagalbininku
.

Mistinis ryšys: tipinės pagalbininko savybės

Gyvūnas sugeria tavo nelaimes, ligas ir moko mylėti

Geriausiai fizinį ir dvasinį skausmą malšina katės. Jos palyginti mažos, tačiau joms būdingas neįtikėtinas gyvybingumas, jos gali altruistiškai atiduoti visą savo energiją tam, kurį pamilo. Kaip tik dėl to šie uždari ir beveik neprijaukinami padarai mus taip stipriai traukia.

38 metų dailininkė Violeta — estetė iki kaulų smegenų: draugavo tik su gražiais ir jaunais vyrais, mėgo rinktinių veislių šunis, lankydavosi parodose ir paveikslų galerijose. Gyveno viename pajūrio mieste elegantiškame nuosavame name, kurio minimalistinį dizainą kūrė pati. Violeta neištekėjo: iš pradžių baiminosi sugriauti savo sklandų bei gražų gyvenimą, todėl atsisakė dviejų gerbėjų pasiūlymų, o vėliau niekas jai nei rankos siūlė, nei apsigyventi drauge troško: ji buvo pernelyg šalta ir nepriklausoma. Moteris svajojo apie meilę, tačiau niekaip negalėjo įveikti savo atsiskyrėliško būdo ir nemokėjo parodyti žmonėms simpatijos.

Prieš trejus metus, vieną rugsėjo vakarą prie jos slenksčio atklydo mažytis rainas kačiukas. Vargšelis atrodė kaip ką tik ištrauktas iš pamazgų duobės. Kai Violeta, išgirdusi jo širdį draskantį kniaukimą, pravėrė duris, mažylis kaip kulka šovė į vidų. Ir... pataikė į širdį.

Niekas negalėjo suprasti, kuo šis kačiukas galėjo ją taip sužavėti. Nebuvo nei ypač gražus, nei gracingas — katinas kaip katinas. Tik nepaprastai prieraišus: kaip šešėlis sekiodavo šeimininkei iš paskos, miegojo su ja vienoje lovoje, murkė ant kelių, kai ji dirbo kompiuteriu. Draugės pastebėjo, kad Violeta pasikeitė: tapo švelnesnė, geresnė. Po metų ji susipažino su maloniu vyru — restauratoriumi iš sostinės, kuris pasirodė esantis nei labai jaunas, nei labai išvaizdus. Ji pirmą kartą per daugelį metų džiaugėsi abipuse meile.

Praėjo metai. Katinas atsisakė ėdalo ir pradėjo silpti. Veterinaras diagnozavo augintiniui vėžį. Netrukus gyvūnėlis padvėsė. Tada Violeta pajuto, kad jos sieloje išdžiūvo kažkoks gyvybės šaltinis. Iš pradžių ji susipyko su mylimuoju, tada susimovė vykdydama sudėtingą užsakymą, susirgo sunkia liga. Ji neteko katino pagalbininko, kurio sielos subtilieji virpesiai visiškai sutapo su Violetos, jis lopė jos auros skyles, pro kurias nutekėdavo gyvybinės jėgos, tempė ant savo sprando moters vienatvę, o mainais atiduodavo savo meilę ir jėgas. Viską atidavęs padvėsė. Likusi viena Violeta nebeturi iš kur semtis meilės ir jėgų.

Kartais mūsų nemalonumus ir ligas neblogai sugeria žuvys: šaltoji vandens galia, kuri joms būdinga, ramina susirūpinusius, nervingus, irzlius žmones, gydo migreną, širdies ligas. Tiesa, tokio šeimininko žuvelės pradeda elgtis agresyviai: mielai sušveičia vieną kitą savo giminaitę. Žuvų pykčio padeda išvengti rūpestinga priežiūra ir tinkamas jų maitinimas.

Neutralizuoja neigiamas emocijas

Geriausiai negatyvias emocijas neutralizuoja itin nuovokūs bei protingi šunys. Tomas ir Alma augina milžiniško dydžio rotveilerį Maksą, kuris, vos šeimoje pradeda tvenktis nesantaikos debesys, įsitaiso tarpduryje, kad visi, kurie eina iš miegamojo į svetainę, susidurtų su juo, ir slėpdamas letenomis snukį gailiai inkščia.

Šeima — vyras, žmona, močiutė ir dvi suaugusios dukros — pradeda aplink jį lakstyti, siūlyti kaulą, kasyti paausį, tapšnoti per sprandą. Maksas, padūsaudamas palaižo kaulą ir padeda savo galvą kuriam nors ant kelių. Rūpindamiesi juo giminaičiai susitaiko, ir barnių namuose beveik nebūna. Šeima tvirtina, kad Maksas — geroji jų namų dvasia, todėl neapsakomai jį lepina.

Kartais panašios savybės būna būdingos žiurkėnams, baltosioms žiurkėms ir pelėms. Tiesą sakant, ne tik baltosioms. Ketini prisijaukinti pilkąją? Žinok: jos su žmonėmis gyvena nuo neatmenamų laikų, todėl yra jiems labai artimi graužikai.

Įspėja apie nemalonumus ir nelaimes

Pirmiausia ši savybė būdinga šunims. Pajutę šeimininkui arba jam artimiems žmonėms gresiantį pavojų ima loti, pasidaro neramūs, blaškosi po kambarius. Kai padėtis itin rimta ir tragedija neišvengiama, pabėga iš namų. Tikriausiai šunys fiziškai negali ištverti besikaupiančių neigiamų emocijų. Kai šuo pabėga iš namų, manoma, kad tai yra blogas ženklas: po kurio laiko namie atsitinka nelaimė.

28 metų Ritos motina vieną vakarą išėjo pasivaikščioti su pudeliu, o grįžo apsiverkusi: paklusnus, švelnus šunelis staiga nutrūko nuo pavadžio ir nuskuodė nežinoma kryptimi. Ieškodamos šunelio moterys iškabino skelbimus gretimose gatvėse ir paskambino į radiją. Po trijų dienų Ritą nuo šunelio paieškų atitraukė kur kas liūdnesnė žinia: jos 49 metų motiną ištiko insultas. Vos tik moteris sveikata pagerėjo, atsirado ir pudelis: pats grįžo namo ir pasitiko Ritą prie laiptinės.

Garantuoja geras pajamas ir tvirtus vedybinius santykius

Tradiciškai ši funkcija priskiriama santūriesiems vėžliams ir harmoningosioms žuvelėms, kartais — gyvatėms ir driežams. Šie gyvūnai veikia bendrą namų biolauką, kurį sudaro namiškių energiniai laukai, ir padidina visų šeimos narių ištvermingumą bei darbingumą. Kuo žmonės daugiau dirba, tuo daugiau uždirba. O materialinė gerovė — tiesiausias kelias į šeimos santaiką bei ramybę.

35 metų mokytojos Nijolės vyras niekaip negalėjo rasti darbo, todėl tapo irzlus, piktas. Atmosfera namie pasidarė ne pati geriausia. Vieną vakarą Nijolė ėjo iš darbo namo. Jai šovė keista mintis: „Noriu grožėtis povandeniniu pasauliu!“ Moteris užsuko į gyvūnų parduotuvę ir prisipirko įvairiausių žuvyčių. Vyras pirkiniu taip pat labai apsidžiaugė. Jiedu įrengė gražų akvariumą, net įsigijo keletą žuvelių veisimo vadovėlių. Įtampa namuose atlėgo, o netrukus ir Nijolės vyras susirado neblogą darbą.

Taikus sambūvis

Vis dėlto toli gražu ne visada tarp šeimininko ir jo augintinio užsimezga magiškas ryšys. Kai sielų virpesiai arba energiniai laukai nesutampa, žmogus su savo augintiniu elgiasi kaip su maisto šaltiniu, sargu, medžiotoju, žaislu, meno kūriniu arba tiesiog dekoracija. Jiems būti kartu naudinga, kartais net malonu, bet ir tiek.

Tai — tarsi paslaugos, grindžiamos abipuse nauda: „Aš leidžiu tau manimi didžiuotis šunų parodose, o tu mane šeri ir leidi gyventi tavo namuose.“ Arba: „Aš puošiu tavo sofą, žaidžiu su tavo dukryte, neutralizuoju kenksmingas buto zonas, o tu mane linksmini: glostai, nešioji ant rankų ir šeri šviežiomis žuvimis.“ Tokie santykiai — nieko bloga: juk mes ir su draugėmis bei mylimaisiais kartais taip elgiamės.

Priešiška sąjunga

Kartais nutinka, kad tavo ir augintinio sielos visiškai nesutampa. Dėl tokių santykių paprastai daugiau nukenčia žmogus, o ne gyvūnas: jeigu augintinis tave myli, jis nesąlygiškai dėl tavęs aukojasi, dėl to dažnai suserga, net nugaišta. O jeigu nemyli, gyvena tavo sąskaita kaip inkstas taukuose, siurbia tavo energiją ir tave valdo.

Gyvenimas yra neteisingas! Taip atsitinka todėl, kad gyvūno protas nekontroliuoja nei meilės, nei neapykantos. Gyvūnui paprasčiau ir viską atiduoti, ir viską paimti. Žmonės savo jausmus stengiasi užgniaužti: „Taip nesąžininga, nehumaniška“, todėl jų gamtinė energetika silpsta. Jeigu gyvūnas tau svetimas, jis tampa barnių, šeimyninių konfliktų, chroniško nuovargio, astmos, egzemos, arterinės hipertonijos, migrenos ir nemigos šaltiniu.

Kaip išsirinkti gyvūną pagalbininką?

Gyvūną geriausia rinktis iš daugelio ir leisti jam kaip nors reaguoti į tavo pasirodymą. Jis gali į tave pažvelgti, prieiti, suinkšti, atšliaužti, lyžtelėti ranką. Paukštis dažnai nutupia ant peties arba ant ištiesto delno. Taip pat reikia prie gyvūno prisiliesti: taip pajusi jo energiją. Prisilietęs prie savojo augintinio žmogus jaučia jį užplūdusią džiaugsmo, šilumos, švelnumo, pasitenkinimo bangą.

Pasikliauk gyvūno reakcija ir pirmuoju įspūdžiu: žmones kamuoja pernelyg daug kompleksų, įkyrių bėdų ir šiaip visokių tarakonų, trukdančių jiems tinkamai elgtis. Jeigu tavo instinktai bei intuicija snaudžia, padorių draugių ir meilužio nesusirasi, apie giminingos sielos gyvūnėlį nė nekalbame. Ypač jei esi pratusi paisyti visuomenės nuomonės.

Kartą mano draugė Rūta nuvyko į parodą pirkti katės. Ant stalo ji pamatė pintinę, kurioje knibždėjo krūva nuogut nuogutėlių liesų kačiukų. Vienas iš jų drąsiai pradėjo ropštis jos link. Paėmusi jį į rankas Rūta pajuto, koks jis gležnas ir tuo pat metu tvirtas: ir širdis apsalo. Bet jos pažįstama iš elito pasakė: „Šlykštynės! Nejaugi jie tau iš tikrųjų patinka?!“

Mano draugė, išgirdusi garsenybės nuomonę, nusižiūrėto kačiuko nenusipirko. Užtat įsigijo supergauruota persų veislės murklį, kuris vėliau ją tik erzino. Po metų Rūta atidavė jį į gyvūnų prieglaudą: dėl to pelnė beširdės verslo moters titulą. O būtų paėmusi tą, kuris pats pas ją veržėsi, gal net kokie malonūs pokyčiai ją būtų aplankę.

Jeigu pamačiusi arba prisilietusi prie gyvūno nepajunti nei džiaugsmo, nei švelnumo, o gyvūnėlis tau abejingas, greičiausiai įsigysi malonų gyvenimo bendražygį, bet mistinio ryšio iš jo nesitikėk.

Kas pas tave atėjo?

Gyvūnas neatklysta tiesiog šiaip sau, jo pasirodymas visada prasmingas. Galbūt tai — visiška sielų ir biolaukų giminystė. Kai kurių Rytų tikėjimų požiūriu, į atklydusį gyvūną persikūnija neseniai mirusio žmogaus siela, kuri jaučia tau karminę pareigą.

Vieną rytą 30 metų bibliotekininkės Loretos vyras vos nesumindė išsekusio juodo šuns, kuris gulėjo ant kilimėlio šalia jo būto durų. Šeima gyveno blokiniame daugiabutyje, į kurį galėjo užeiti bet kas, net ir šunys, todėl vyro šis incidentas visiškai nenustebino. Pilant nelauktajam svečiui lėkštę sriubos Loretai akimirką pasirodė, kad į ją žvelgia neseniai automobilio katastrofoje žuvęs dėdė, nuo šešerių metų atstojęs jai tikrą tėvą.

Loreta susigėdo dėl tokio neprotingo palyginimo, bet vis dėlto pasidalijo savo mintimis su vyru. Vyras pasiūlė šunį pasilikti. Šuo nubidzeno į kambarį ir atsigulė prie fotelio, ant kurio visada įsitaisydavo Loretos dėdė. Septynerius metus Angliukas džiugino šeimininkus nepaprastu nuovokumu, paklusniu, linksmu būdu ir saugojo augantį poros sūnelį. Jie kartu eidavo pasivaikščioti į kiemą, ir niekas nedrįsdavo artintis prie vaiko, kurį lydėjo didelis juodas gauruotas šuo.

Sapnų sparnais

Dalykus, kurių tau reikia harmoningai gyventi, kartais pasufleruoja pasąmonė. Sapnų pavidalu. 32 metų banko darbuotoja Jolanta dažnai sapnuodavo, kaip raita šuoliuoja neaprėpiamomis pievomis. Prieš tai bebaimius raitelius ji buvo mačiusi tik kine. Kad ir kaip būtų, moteris išmoko jodinėti ir įsigijo kumelę. Draugės bei mylimasis patyrė šoką, mat gyvulys buvo labai bjauraus būdo: nuolat taikydavosi kąsti, spardydavosi, o kai raitelė sekundėlei užsisvajodavo, tuoj pat stengdavosi ją numesti.

Jolantą jos šunybes vertino su humoru. Susilaužiusi šonkaulį ji išmoko nesiblaškyti, kontroliuoti padėtį ir valdyti klastingą padarą. Tokia stoiška laikysena privertė pakoreguoti draugo požiūrį: jis pradėjo ją labai gerbti, galop pasipiršo. O banke Jolantai buvo pasiūlytos gerokai aukštesnės pareigos. Juk buvo verta ištverti visas mėlynes, ar ne?

Požymiai, liudijantys, kad jūs nesuderinami.

1. Namie tavo numylėtinis jaučiasi svarbiausias ir diktuoja savo sąlygas. Pavyzdžiui, prie mano draugės Irmos bolonės negalima artintis tada, kai ji ėda — gali įkąsti. Taip pat niekam nevalia sėstis ant jos fotelio arba mėgstamo lovos kampo.

2. Esi alergiška. Mes dažnai skundžiamės: „Ak, man taip patinka katės (šunys, papūgėlės), bet man nuo jų niežti kūną ir kamuoja kosulys“. Jeigu esi alergiška, vadinasi, tu su tuo gyvūnu nesuderinami fiziologiškai. Net ir išnykus alergijos požymiams, su ją sukėlusiu gyvūnų geriau nekontaktuoti: nesuderinamumas gali pasirodyti kitaip, tarkim, katinas arba šuo gali sukelti depresiją, o papūga — migreną.

3. Gyvūnas nuolat tave erzina: „Vėl reikia jį vedžioti, šukuoti, šerti“. Arba sukelia pyktį: „Vėl jis krapštosi (loja, kniaukia), trūko kantrybė!“

3. Kartais tu jo bijai, nes jauti nematomą žalą, kurią jis tau daro. Baimė visiškai nepriklauso nuo tikrojo pavojaus, kurį tau kelia gyvūnas. Todėl žmonės bijo ne tik savo didelio ir stipraus dogo, bet ir mažos baltos pelytės. Elena tiesiog paniškai bijojo mažyčių akvariumo žuvyčių, nes jos jai simbolizavo svetimo ir atgrasaus pasaulio būtybes. Silvija bijojo žiurkėno — jis taip šlykščiai graužė įvairiausias šakeles. Vilma vos nenualpo, kai į jos plaukus įsipainiojo papūga.

4. Naminis gyvūnas puola tavo artimuosius — vyrą, motiną, tėvą vaikus. Taip elgiasi šunys, katės, arkliai ir net vėžliai. Jie pakenktų ir tau, bet jausdami, kad esi stipri, bando atsirevanšuoti silpnesniųjų sąskaita.

6. Pradėjai blogiau miegoti ir dažniau pyktis su mylimuoju. Nesiseka darbe, draugės nebeužeina į svečius. Tau atrodo, kad tavo butas pasidarė kažkoks svetimas.

Kada naminio gyvūno geriau nepirkti?

Jeigu jo išvaizda kelia tau antipatiją, o prisilietimas — diskomfortą. Giminystė turėtų būti nesąlygiška. Taip pat gyvūnų atsisakyk, jeigu daug dirbi, laukiesi arba maitini kūdikį krūtimi, sveiksti po sunkios ligos arba išgyveni rimtus nemalonumus, tarkim, skyrybas. Tokiais atvejais visi jausmai būna atbukę ir priimti tinkamą sprendimą labai sunku.

Ar gali gyvūnas, su kuriuo tave sieja magiškas ryšys, būti netinkamas tavo artimiesiems?

Ne, taip nebūna. Jam tinka visi, kurie tau brangūs.

Ar galima gyvūnus teikti dovanų?

Taip elgtis nepatartina. Augintinį reikia rinktis pačiai, nes priešingu atveju vargu ar tarp jūsų užsimegs glaudus ryšys. Ir dar: gyvūnas, kurį tau padovanojo negeras žmogus, gali perduoti piktus dovanojusiojo linkėjimus, išprovokuoti ligas, sukelti nesėkmių virtinę.

Naujausiame LILIT numeryje taip pat skaitykite:

Aktorės Daivos Stubraitės laimė
Paskutinis Anglijos herojus Arabijos Lawrence`as
Lietuviškas rudens dizainas
Puiki santuoka be sekso
Melagių vyrų sutramdymas
Moteriškoji Coco Chanel patirtis
Krikščioniškos meditacijos atgimimas
Tikras ir menamas frigidiškumas
Prisilietimai, kurie gydo
Žalioji arbata ir jos kilmingieji giminaičiai