Šiandien konkretaus apibrėžimo, kas yra viešasis interesas, galiojantys teisės aktai nenumato. 2003 metų kovą buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis, įrašant į jį nuostatą, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

Taip pat buvo priimti ir įsigaliojo naujieji Civilinis bei Civilinio proceso kodeksai. Pagal Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 3 dalį, 49 straipsnio 1 dalį įstatymų numatytais atvejais prokurorui suteikta teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Ši norma nukreipia į kitus įstatymus. Vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas.

Atsižvelgiant į Konstitucijos pakeitimą Prokuratūros įstatymas išplėtė prokuroro viešojo intereso gynimo funkciją civilinių teisinių santykių srityje. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

Kada prokuroras gali kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, aiškino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2004 metų sausio mėnesio konsultacija): ,,...prokuroras turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Taigi prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas, neribodamas prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžia prokuroro įgalinimus pareikšti ieškinį teisme.

Todėl kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui.“

Todėl darytina išvada, kad prokuroras, nagrinėdamas juridinio asmens skundą ir teikdamas ieškinį teismui, vykdo teisės aktais nustatytas prokuroro funkcijas. Taip pat primintina, kad Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Tai demokratinės teisinės valstybės principas, kuris reiškia, kad galutinį sprendimą – pažeistas ar ne viešasis interesas – priima teismas.

Generalinės prokuratūros duomenimis, pernai dėl juridinių asmenų turtinių interesų visoje šalyje buvo pateikti 33 ieškiniai, kai tuo tarpu dėl valstybės turtinių interesų bei fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimo atitinkamai – 1118 ir 589.