Pirmą kartą apie aseksualumą buvo prabilta 1994 metais, po tyrimo Didžiojoje Britanijoje. Nuo tada kasmet daugėja britų, kurie teigia, kad niekas niekada jų seksualiai netraukė ir nežavėjo. Spėjama, kad Didžiojoje Britanijoje aseksualių žmonių gali būti apie pusė milijono.

Sekso visiškai atsisakančiųjų daugėja ir Lietuvoje. Seksologai tvirtina, kad sprendimas neturėti lytinių santykių yra normalus dalykas, kurį dažniausiai nulemia psichologinės priežastys. Aseksualumo nesmerkia ir Katalikų Bažnyčia.

Gyvena be sekso

Medicinos terminų žodynas aseksualumą apibrėžia kaip lytinio potraukio nebuvimą, kurį sukelia įvairūs organizmo sutrikimai, ligos, intoksikacija, depresija. Tačiau aseksualumas nebūtinai reiškia, kad nesama lytinio potraukio. Kai kurie aseksualai retkarčiais jaučia fizinį potraukį, bet tiesiog nenori mylėtis.

Užsienyje aseksualų vis daugėja. Jie ne tik kuria interneto svetaines ir jose diskutuoja apie savo negeidulingumą, bet ten ieško ir sutuoktinių. 34 metų Kitas iš Teksaso ir 53-ejų Nancy iš Vašingtono gali tapti dar viena sutuoktinių pora. Jiedu neseniai susipažino per internetą, įsižiebė meilė. Kitas ir Nancy nesibučiuoja, nemėgsta vaikščioti susikibę už rankų. "Nėra prasmės taip elgtis", - paaiškina Nancy.

Skaistūs iki vestuvių

Lietuvoje viešai aseksualais besivadinančių žmonių kol kas nėra. Tačiau artimų draugų būrelyje ne vienas prisipažįsta nejaučiantis jokio noro mylėtis. Aseksualių sutuoktinių porų pažįsta ir vilnietis Linas Kukuraitis.

L.Kukuraitis nėra aseksualas, tačiau ir jam teko patirti gyvenimą be sekso. Iki vestuvių, aštuonerius metus draugaudami su būsimąja žmona Rima, jie nesimylėjo. Pasak vyro, apsisprendimą iki santuokos išlikti skaistiems nulėmė dvasinės vertybės, religinga aplinka ir idealistinis požiūris į meilę.

"Pradžioje jokių klausimų dėl lytinių santykių net nekilo, o kai jie pradėjo kilti, teko apsispręsti", - prisiminė L.Kukuraitis. Vyras prisipažįsta, kad tiek metų ištverti be sekso buvo nelengva. Tačiau pagalbos ranką sunkiais momentais jam ištiesdavusi mylimoji Rima.

Porų, kurios atsisakė sekso iki vestuvių, L.Kukuraitis žino nemažai. "Apie pusė mano pažįstamų ir draugų iki santuokos išliko skaistūs", - tikino vyras.

L.Kukuraitis neįsivaizduoja šeimyninio gyvenimo be sekso, tačiau supranta žmones, kurie tam ryžtasi. "Žinau šeimų, kurios atsisako lytinių santykių. Jei taip atsitiko dėl kokių nors vertybinių sprendimų, suprantu tai", - sakė vyras.

Lemia auklėjimas

Seksologas Viktoras Šapurovas sako, kad aseksualumas dažniausiai nėra įgimtas. "Vargu ar bus bent vienas procentas žmonių, kuriems aseksualumas būtų įgimtas dėl hormonų sutrikimų ar kitų priežasčių", - LŽ aiškino V.Šapurovas. Absoliuti dauguma žmonių lytinių santykių atsisako dėl kelių priežasčių.

Aseksualų gyvenimo būdą renkasi griežtai auklėti žmonės. "Užaugę itin religingoje šeimoje, kurioje buvo daug neurotiškų draudimų, gąsdinimų, kuriems buvo aiškinama, kad lytinis artumas yra pragariškas ir nuodėmingas, dažniau nejaučia poreikio mylėtis", - pasakojo seksologas. Atsisakyti lytinių santykių gali priversti ir seksualinė prievarta, nusivylimas nesėkmingu lytiniu gyvenimu.

"Skausmingi prisiminimai gali visiškai nuslopinti lytinį potraukį", - sakė V.Šapurovas.

Kai kurie aseksualai turi fizinių ar psichologinių problemų. Įrodyta, kad seksualumą gali mažinti šizofrenija, depresija, seksualinės fobijos, žemas hormono testosterono lygis kraujyje. Aseksualumas yra būdingesnis moterims.

"Moterims sunkiau patirti seksualinį pasitenkinimą, o vyrai dėl to beveik visada yra garantuoti", - kodėl aseksualios dažniau tampa moterys, aiškino V.Šapurovas. Seksologas sakė, kad aseksualių pacientų nesulaukia. "Pasirinkusieji tokį kelią juo ir eina. Pagalbos dažniausiai ieško nepatenkinti lytiniu gyvenimu ir norintys išspręsti savo problemas žmonės", - tikino V.Šapurovas. Jis neįžvelgia problemos, kad vis daugiau žmonių visiškai atsisako sekso. "Visiškai natūralu nedaryti to, kas neteikia malonumo. Mylėtis sveika, tik kai žmogus myli ir patiria pasitenkinimą", - įsitikinęs seksologas.

Hiperseksualizuota visuomenė

Lyčių ir seksualumo tyrinėtojas Artūras Tereškinas mano, kad aseksualumas gali būti atsakas į perdėtą seksualumo suvokimą arba į jo garbinimą visuomenėje.

"Galima būtų sakyti, kad aseksualumo judėjimas yra savotiškas atoveiksmis į mūsų seksualizuotą visuomenę. Tai tarsi protestas, visuomenės normų laužymas, pasipriešinimas. Mėginimas pasakyti, kad aš galiu būti kitoks ir kad galiu gyventi visavertį gyvenimą būdamas aseksuali būtybė", - įsitikinęs jis.

Pasak A.Tereškino, šiuolaikinė visuomenė yra hiperseksualizuota. Seksualumas yra persmelkęs visas gyvenimo sritis ir naudojamas kaip priemonė parduoti, pirkti, vilioti, gundyti, mokyti ar pamokslauti.

Taip atsitiko todėl, kad Vakarų visuomenės yra sekuliarizuotos, nebeliko daugybės religinių draudimų ir kliūčių atvirai kalbėti apie seksualumą. "Daugumoje visuomenių yra įvykusios seksualinės revoliucijos, prie kurių daug prisidėjo feminisčių bei gėjų ir lesbiečių judėjimai", - aiškina A.Tereškinas.

Pasak mokslininko, aseksualumas nėra naujas dalykas, jis egzistavo visada, tačiau anksčiau buvo suvokiamas kaip natūralus dalykas. "Dabar visuomenė tarsi reikalauja, kad mes domėtumės seksualumu, kalbėtume apie seksą, išpažintume savo nuodėmes ir malonumus, todėl tie, kurie tuo nesidomi, atrodo keisti ir nenormalūs", - įsitikinęs seksualumo tyrinėtojas.

Bažnyčia nesmerkia

Seksualumo išaukštinimu ir laisvais lytiniais santykiais, paplitusiais šiandieninėje visuomenėje, nesižavi ir Bažnyčia. Dvasininkai mano, kad autentiškas lytinis gyvenimas gali būti tik šeimoje. "Vaisingumas, vaikų gimdymas - yra vienas iš santuokos gėrių", - LŽ sakė kunigas Vidas Balčius. Todėl, pasak dvasininko, nesuprantama, kaip susituokę žmonės gali visiškai atsisakyti lytinių santykių.

Tačiau dvasininkai nesmerkia tokį gyvenimo kelią pasirinkusių šeimų. "Bažnyčia visada turi būti šalia ir padėti suprasti, kokia yra tikroji santuokos prasmė", - dėstė V.Balčius.