Dėl tvarkos ir tradicijų
Reikia ar nereikia mokyklinių uniformų? Tai amžinas ginčas, kuriame dalyvauja mokytojai, mokiniai ir jų tėvai. Uniformomis nepatenkinti dažniausiai būna moksleiviai. "Niekam nepatinka tos uniformos: nei jos gražios, nei patogios. Bet liepia, tai ir nešiojam," - sako Vilniaus jėzuitų gimnazijos dešimtokė Austėja. Uniformų priešininkai kelia saviraiškos laisvės klausimą - jei visi moksleiviai privalo rengtis vienodai, kaip jaunas žmogus gali pabrėžti savo individualumą? Be to, drabužio sukirpimo stilius nebūtinai taip pat gerai tinka visiems jį dėvintiems moksleiviams. Nepaisydamos šių argumentų, dažnai mokyklos vis tiek reikalauja vilktis uniformas. Kodėl?
Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorius Virgilijus Saulius vardija tokias priežastis: senos jėzuitų mokyklų tradicijos, tvarka, noras užkirsti kelią madų vaikymuisi. Kitaip tariant, net ir skurdesni tėvai gali nesibaiminti - vaikas mokykloje neatrodys prasčiau nei kiti neturėdamas naujausių drabužių. Direktorius mano, kad dėvėdami uniformas moksleiviai jaučiasi vienos organizacijos - mokyklos - dalimi. Šitaip jie rengiasi ir darbui. Juk ne viena didelė įmonė reikalauja, kad darbuotojai dėvėtų uniformas.
"O po pamokų renkis kaip nori!" - sako V.Saulius. Tai replika tiems, kurie negali pakęsti uniformų, nes šios neva neleidžia išreikšti savo individualumo. Galų gale, svarsto direktorius, jei labai nori, "gali susigalvoti kokį ryškų raištelį ar dar ką, kas padės atrodyti kitaip." Pasak V.Sauliaus, jų mokykloje tvarka nėra tokia jau griežta. Jam yra tekę lankytis jėzuitų gimnazijose užsienyje, kur net batai, kojinės, marškiniai ir mokykliniai krepšiai yra uniformos dalis. O jų mokykloje per šventes (pavyzdžiui, Valentino dieną) įteisinti vadinamieji skalbadieniai. Tokiomis dienomis į mokyklą galima ateiti be uniformos.
Kad būtų praktiška
Na, bet yra kaip yra - vienos mokyklos reikalauja uniformų, kitos ne. Į tai galite atsižvelgti rinkdamiesi, kur į mokslus leisti savo atžalą. O jei jau teks ją dėvėti? Kokias uniformas renkasi Lietuvos mokyklos?
Paprastai uniformos eskizus pasiūlo jas siuvančios įmonės. Savo nuomonę išsako mokytojai, mokiniai, o paskutinis žodis dažnai tenka tėvams. Juk uniforma turi būti ne vien graži ir patogi, bet ir "augti" kartu su vaiku (tikti ir mažesniam, ir didesniam), kad netektų kasmet siūti naujos. Dažniausiai naudojami audiniai - pusvilnė bei poliesteris. Spalvos paprastai sutampa su mokyklos simbolika. Stengiamasi, kad jos būtų jaunatviškos, linksmos.
"Keista, bet kai viena mokykla uniformos dizainą patikėjo piešti patiems vaikams, jis išėjo gana konservatyvus", - stebisi vienos uniformas siuvančios įmonės komercijos direktorė Tamara Bodneva. Pasak jos, siūlant uniformas mokykloms atsižvelgiama į tai, kad su jomis būtų patogu, ne per karšta ir ne per šalta, kad audinys būtų patvarus, vengiama niūrių spalvų. Kai kurios mokyklos, ypač mažesniems vaikams, siūlo dėvėti megztukus.
Tereikia fantazijos
Viena populiariausių mokyklinės uniformos spalvų - tamsiai mėlyna. Drabužių dizaineris Seržas Gandžumianas apie ją atsiliepia skeptiškai: "Tokia spalva rengiami ir lėktuvų pilotai, ir padavėjos. Jau kiek atsibodusi." Bet kad uniforma trukdo išreikšti save, mados kūrėjas nesutinka. Asmenybę galima atskleisti per mokslą, bendravimą, kitą veiklą, tvirtina S.Gandžumianas. Taip elgtis teko ir jam pačiam - Sovietų Sąjungoje buvusią privalomą uniformą su raudona kaklaskare nori nenori tekdavo dėvėti. "Bet dėvėdavom "balaganiškai", - juokiasi dizaineris, - kaklaskarė tai ant galvos, tai kur ant kojos užrišta, marškiniai iki bambos prasagstyti. Mums būdavo juokingi tarybiniai simboliai, todėl protesduodavom." Už tokį elgesį, lengvą chuliganizmo formą, tekdavo dažnokai pamindyti direktoriaus kilimą.
Šiemet į mokyklą pirmą sykį žygiuos S.Gandžumiano duktė. Ji taip pat apsivilks uniformą, kuriai tėtis visiškai pritaria. Jo nuomone, kaip nori rengtis turėtų būti leista nebent vyresniems mokiniams. O pradinukams svarbu pajusti mokyklos tvarką, suprasti, kad priklauso bendruomenei.
Nenustygstantiesiems vietoje iš noro išsiskirti dizaineris siūlo išradingai pažiūrėti į aksesuarus, kurie nėra uniformos dalis: batus, kojines, krepšius, papuošalus (jei jie mokykloje leidžiami). Mokyklos taip pat neturėtų siūdinti nuobodžių drabužių moksleiviams. Juos galima pagyvinti ryškiomis juostomis, išsiuvinėta emblema arba sagomis su mokyklos ženklu. Reikia tik truputėlio fantazijos!
Uniforma Didžiojoje Britanijoje
Jungtinėje Karalystėje mokyklos uniformos yra, ko gero, labiausiai įprastos. Švarkas su išsiuvinėtu herbu, marškiniai, kaklaraištis, kelnės ar sijonas, kojinės, pėdkelnės merginoms, juodi batai, megztukas ar džemperis, striukė ar paltas - visa tai yra uniformos dalis. Kai kurios mokyklos į sąrašą įtraukia ir kuprines ar krepšius. Atskiras aprangos komplektas reikalingas kūno kultūros pamokoms. Negana to, daugelis mokyklų turi griežtas taisykles dėl išvaizdos per pamokas. Šios draudžia ryškius papuošalus ir makiažą, išsiskiriančius aksesuarus, šukuosenas.
Uniforma Australijoje
Kaip ir Kanada, Jungtinės Valstijos bei kitos buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos, Australija mokyklinių uniformų tradiciją perėmė iš tolimosios Anglijos, todėl jų dėvėjimo tradicijos mažai skiriasi nuo įprastų tėvynėje. Žinoma, australiškosios uniformos pritaikytos karštesniam klimatui. Joms dažnai priklauso ir kepuraitė nuo saulės. Įdomu tai, kad abiturientai nuo uniformos dėvėjimo paprastai atleidžiami, o kai kurios mokslo institucijos jiems turi specialius drabužius - kitokios spalvos ar sukirpimo nei likusių moksleivių.
Uniforma Japonijoje
Japonijoje vakarietiško stiliaus uniformos atsirado devynioliktojo amžiaus pabaigoje kaip šalies modernizavimo programos dalis ir greitai tapo tiesiog neatsiejama mokyklos dalimi. Visoje šalyje jos labai panašios - kariško stiliaus tamsus kostiumas su auksinėmis sagomis berniukams; sijonas, jūreiviškas švarkelis arba balti marškiniai ir liemenė - mergaitėms. Uniformos keičiamos pagal sezonus: vasarą lengvesnės, o žiemą šiltesnės. Tačiau kurią uniformą rinktis, toli gražu nėra asmeninis reikalas! Japonijoje švenčiama "koromo-gae" diena - metas, kai visoje šalyje žieminė uniforma pakeičiama į vasarinę ar atvirkščiai.
Uniforma Vokietijoje
Ji įdomi tuo, kad jos tiesiog nėra. Keista, bet pedantiškieji vokiečiai niekad neturėjo tradicijos vaikus mokyklose rengti vienodais tvarkingais kostiumais. Vieninteliai žinomi bandymai įvesti tokią tvarką - nacių laikų hitlerjugendo (vok. Hitlerio jaunimo - aut.) uniformos, kurias turėjo dėvėti kai kurių, specializuotų, mokyklų moksleiviai. Šiais laikais uniformos dėvimos vos keliose mokyklose ir vadinamos mokykliniais drabužiais.
