Hidroelektrinę ketinusi statyti bendrovė teismo prašė iš valstybės priteisti beveik 1,7 mln. litų.
Teismas nustatė, kad dar 2001-aisiais „Karolinos HES“ nusprendė ties Alytumi statyti hidroelektrinę. Bendrovės sprendimas neprieštaravo tuo metu galiojantiems teisės aktams. Būsimosios hidroelektrinės savininkai parengė Poveikio aplinkai vertinimo programą ir Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Ji atitiko ES aplinkosaugos aktų reikalavimus.
Pagal ją buvo sudaryta 30 sutarčių bei atlikta darbų už 1 mln. 686 tūkst. litų. Aplinkos apsaugos agentūra 2003-iasiais priėmė sprendimą „Dėl hidroelektrinių ant Nemuno poveikio aplinkai vertinimo programos“. Patvirtinus programą „Karolinos HES“ išnagrinėjo nurodytus klausimus ir pateikė jų alternatyvų analizę, aplinkos monitoringo planą bei kitus duomenis.
Tačiau poveikio aplinkai vertinimas negalėjo būti išnagrinėtas, nes 2004-ųjų kovo 30 dienos įstatymu Seimas pakeitė Vandens įstatymą, kuriuo buvo uždrausta statyti užtvankas Nemune.
Iš bendrovės valstybė paėmė nuosavybę visuomenės poreikiams tenkinti.
„Toks lėšų paėmimas visuomenės poreikiams yra išimtinis, nes visuomenės interesų gynimas pakeičiant įstatymą yra neatskiriamai susietas su „Karolinos HES“ ūkinės veiklos nutraukimu. Dėl to priimdamas įstatymo pakeitimus Seimas privalėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, taip pat priemones pasekmėms išvengti, biudžeto lėšas dėl įstatymo įgyvendinimo kilusiems nuostoliams atlyginti“, - sprendime pažymėjo teismas.
Dėl šio įstatymo priėmimo „Karolinos HES“ buvo priverstas nutraukti parengiamuosius tyrimus dėl poveikio aplinkai vertinimo atliktų ir besitęsiančių darbų.
„Karolinos HES“ iš dalies palankų sprendimą priimdamas teismas pažymėjo, kad pradėjusi atlikti darbus pagal galiojančius įstatymus bendrovė negalėjo numatyti, jog Seimas uždraus pabaigti atlikti darbus, kurie jau buvo pradėti.