Laišką istorikas parašė reaguodamas į diskusijas, neseniai kilusias dėl gėjų ir lesbiečių istorijos mėnesio panaikinimo Filadelfijos mokyklose.
„Jei gėjai ir lesbietės primygtinai reikalauja istorijos mėnesio mokyklose, mano tautiečiai nusipelno Amerikos lietuvių istorijos dienos, - pažymi autorius. – To prašyti nėra per daug. Tiesą sakant, yra 29 dienos, pripažinimo vertos mažiau nei mes nusipelnome”.
Anot jo, „šiandien atrodo, kad kiekviena etninė ir rasinė grupė yra pagerbiama specialiai diena ar mėnesiu, išskyrus 1,7 mln. Amerikos lietuvių”.
Kaip nurodo W. C. Kashatus, afroamerikiečiai turi Juodosios istorijos mėnesį, italai – Kolumbo dieną, airiai – šv. Patriko dieną: „Net Amerikos lenkai turi specialią dieną, skirtą pagerbti revoliucijos herojus Kazimierą Pulaski ir Tadeušą Kosciušką. Nors T. Kosčiuška net nebuvo lenkas. Jis buvo lietuvis”.
Istorikas apgailestauja, kad nei mokyklose, nei plačiau visuomenėje Amerikos lietuviai niekada nebuvo tinkamai įvertinami: „Visada jaučiausi, kad mano tautiečiai šioje šalyje buvo tarp labiausiai neįvertintų ir nepripažintų etinių grupių, nepaisant to, kad jie prisidėjo prie ekonominio klestėjimo ir kultūros puoselėjimo ne mažiau nei kiti”.
W. C. Kashatus savo laiške primena, kada ir kodėl šimtai tūkstančių lietuvių keliavo į Jungtines Valstijas, trumpai aprašo imigrantų patirtus vargus, jų veiklą bandant įsitvirtinti už Atlanto.
„Amerikos lietuviai buvo tarp tų darbininkų, kurie industrinėje eroje tapo darbo rinkos stuburu”, - tvirtina istorikas.
Jis taip pat paminėjo keletą įvairiose srityse išgarsėjusių lietuvių kilmės amerikiečių: astrofizikę Sallie Baliunas, dizaineres Lane Bryant ir Beth Levine, 1912 -1919 metais FTB vadovavusį Bruce’ą Bielaski, amerikietiško futbolo žaidėjus Johnny Unitą, Dicką Butkų ir Joe Jurevicių, golfo žaidėją Johnny Goodmaną, sunkaus svorio bokso čempioną Jacką Sharkey, tenisininką Vitą Gerulaitį, aktorius Nicką Adamsą, Charlesą Bronsoną, Genie Francis ir Johną C. Reilly, filmų kūrėją Joną Meką, „Playboy” modelį Lisą Boyle.