Sunkiau įkvėpti ir iškvėpti


Storas dulkių sluoksnis ant kambariuose augančių augalų lapų neleidžia iki žaliųjų audinių prasiskverbti saulės šviesai ir apsunkina fotosintezės procesą. Dėl to kambariniai augalai pradeda blogiau augti. „Kambarinukus“, augančius virtuvėje, dar padengia riebalų apnašos. Jos užkemša apatinėse lapų pusėse esančias žioteles, todėl augalai negauna anglies dvideginio ir negali išskirti į aplinką deguonies.

Šluostėmis ir po dušu

Kaip geriausiai nuo augalų nuvalyti dulkes? Pirmiausia reikia atsižvelgti į augalo dydį ir lapų formą. Didelius augalus, pavyzdžiui, difenbachijas (Dieffenbachia) , monsteras (Monstera) ar stambialapius fikusus (Ficus elastica) galima valyti švelniu šepetėliu iš plunksnų ar minkštų ir plonų plastikinių plaukelių kasdien tvarkant kambarius. Deja, labai greitai dulkės vėl nusėda ant lapų. Todėl geriau šiuos augalus valyti švelniu skudurėliu sudrėkintu minkštu vandeniu (pavyzdžiui, virintu ir atvėsintu). Lapus, padengtus riebiomis apnašomis, patartina nuplauti indų plovimo skysčio tirpalu, o vėliau nuvalyti išskalautu ir gerai nuspaustu skudurėliu.

Smulkialapius augalus, pavyzdžiui, paparčius ar Benjamino fikusus (Ficus benjamina) patogiausia plauti drungnu vandeniu po dušu. Aukštaūgius augalus, pavyzdžiui, dizigoteką (Dizygotheca) geriausiai išmaudyti dušo kabinoje. Prieš tai darant tereikia polietilenu uždengti vazoną, kad neišsiplautų substratas ir neužmirktų šaknys. Tai svarbu padaryti maudant sukulentus, pavyzdžiui, karpažoles (Euphorbia) ar storlapius (Crassula) .

Jei iš čiaupo bėgantis vanduo yra kietas ir ant augalų lapų jam išdžiūvus lieka baltų apnašų dėmelių, augalus geriau išmaudyti virintu ir atvėsintu vandeniu pilant jį iš didelio laistytuvo. Taip maudyti augalus labai patogu lauke.

Anksčiau šeimininkės savo augalus išnešdavo į lauką, kad juos nuplautų lietus. Tačiau dabar lyjantys lietūs yra rūgštūs, jie gali pakeisti vazonuose esančio substrato pH. Todėl taip maudyti galima tik rūgštų substratą mėgstančius augalus. Jei po lietaus nušvinta saulė, šlapius augalus reikia skubiai perkelti į pavėsį. Vandens lašai veikia kaip lupa ir augalų lapai gali nudegti.

Šepetėliu ir teptuku

Ne visus augalus galima nuprausti vandeniu. Vandens labai nemėgsta augalai plaukuotais lapais, pavyzdžiui, našlaitinės sanpaulijos (Saintpaulia ionantha) ir gloksinijos (Sinningia) . Dulkes nuo šių augalų galima valyti minkštu šepetėliu ar akvareliniu teptuku.

Karališkosios begonijos (Begonia rex) lapai taip pat nemėgsta drėgmės, nuo vandens ant lapų gali atsirasti puveningų dėmelių. Tokiu atveju dulkes geriausiai nupūsti (pavyzdžiui, plaukų džiovintuvu, šalto oro srove). Drėkinti nereikėtų ir žydinčių augalų.

Blizginame lapus

Nenorint dažnai plauti lapų, juos galima apipurkšti vienu aerozolių preparatų, skirtų lapams blizginti. Plonas šios medžiagos sluoksnis šiek tiek apsaugo augalų lapus nuo dulkių. Tačiau reikėtų žinoti, kad vieni augalai yra pakantūs šiems blizgikliams, o kai kuriems jie kenkia. Iš pradžių geriau pabandyti ir apipurkšti tik vieną lapą. Jeigu ant jo neatsiranda jokių dėmių ir dėmelių, šiuo preparatu galima apipurkšti visą augalą.

Maudynės po dušu

Vazonas įstatomas į tvirtą polietileninį maišelį, jis tvirtai surišamas prie augalo stiebo pamato. Visas augalas perkeliamas į vonią ar pastatomas dideliame inde. Augalas plaunamas gana stipria drungno vandens srove, vandenį galima pilti ir iš laistytuvo. Vazonas apsukamas taip, kad vanduo nuplautų visus augalo lapus, taip pat ir jų apatines puses. Augalai bus švarūs ir papildomai apsaugoti nuo bjaurių kambarinių augalų kenkėjų – voratinklinių erkučių.