Kai žvaigždės atrodė kaip paprasti žmonės...
Santūri, elegantiška, kiekvieną žodį pasverianti moteris tikrai atrodo sugebėjusi išvengti pramogų verslo apnašų. Nors jau dešimtį metų kuria žvaigždžių spindesį, iš paprastų žmonių daro išskirtinio grožio ir seksualumo „super“ mergaites ir berniukus, Jurgita neperėmė jų bendravimo manieros ir kitų savybių. Tiek apie savo profesiją, tiek apie intriguojančius jos aspektus ji kalba ramiai, diskretiškai ir atsakingai. Ir vienodai gerbia ir garsius, ir niekam nežinomus savo klientus.
Visažistės profesija Jurgitos gyvenime atsirado kaip hobis, padėjęs jai realizuoti menišką sielą ir dailės mokyklos pamokas, studijuojant vadybos mokslus. „Tuo metu grimo, makiažo meistrų buvo labai mažai. Iš pradžių tai buvo tiesiog mielas užsiėmimas, o vėliau tapo kasdieniu darbu, profesija. Pramokusi makiažo subtilybių, pradėjau dirbti grožio salone. Prasidėjo įvairūs renginiai, fotosesijos“, – pasakojo Jurgita. Besimokydama viską išbandė ant savęs: „Plaukai buvo oranžiniai, melsvi, slyvos spalvos, violetiniai, juodi, rožiniai, balti... Buvo įdomu, smalsu. Galiausiai tai atsibodo!“
Beje, pramogų versle tuo metu vis dar karaliavo natūralizmas. Šiandien prisiminusi, kaip muzikantai ne tik į sceną eidavo su visais spuogeliais, pajuodusiais paakiais ir blizgančiomis nosimis, bet ir fotografuodavosi ar filmuodavosi tokie pat „gražūs“, vizažistė juokiasi. „Aš jau tada tikėjau, kad situacija turi keistis. Ar šiais laikais kas galėtų įsivaizduoti, kaip atlikėjas ar renginio vedėjas ant veido bent tono neužsidėtų? Dabar prie manęs išsirikiuoja ilgiausios eilės, o beveik prieš dešimt metų drovėjosi, tekdavo įkalbinėti...“
Garsenybės ir vampyrai
Jurgita turi tvirtą nuomonę, kas yra geras visažistas: privalai ne tik puikiai išmanyti techniką, susipažinti su pasaulinėmis grožio mokyklomis (ji tobulinosi Izraelyje, Rusijoje, Italijoje ir Prancūzijoje), bet ir būti neprastas psichologas: mokėti užmegzti ryšį, nugalėti kliento baimę ir nepasitikėjimą, pabandyti įteigti, kad moteris gali būti originali ir pastebima.
Psichologiniai įgūdžiai praverčia ir tada, kai tenka susidurti su aikštingomis žvaigždėmis (makiažo meistrė prasitarė, kad aštrokų momentų pasitaikė per projektą „Ledo žvaigždės“). Tik tiek, kad Jurgai sekasi dažniau dirbti su asmenybėmis, kurios tampa neblogomis bičiulėmis – Vika Perminaite iš „Mango“, Atlanta, Arina, Violeta Blėdiene, Džordana Butkute, Rūta Lukoševičiūte, Egle Vaičyte, Neda Malūnavičiūte, Asta Pilypaite ir kitomis.
„Paprastoms klientėms makiažas yra gana svetimas dalykas, jos vis tiek nedaro jo dažnai. Pramogų verslo atstovės tiesiog „mirksta“ dažuose, netgi ir mane pamoko, kaip ką reikia daryti... Man patinka ir turėti visišką veiksmų laisvę, ir galynėtis su patyrusia kliente“, – lygino makiažo meistrė. Smagiausia jai prisiminti darbą su Juozu Statkevičiumi, Julija Žilėniene, begalę televizinių ir koncertinių projektų, populiarių atlikėjų albumų viršelių kūrimą.
Jurgitos karjeroje pasitaikė ir ne vienas intriguojantis įvykis – kad ir Valentino Judaškino madų pristatymas ar Ingos Paksaitės vestuvinis makiažas... „Tiesa, galiu paminėti ir didžiausią užmokestį už savo paslaugas – buvo apmokėti bilietai į Londoną ir atgal ir mano darbas. Štai tiek užsakovams kainavo makiažas nuotakai“, - šypsojosi vizažistė.
Po kurio laiko pajutusi, kad neišsitenka vadinamojo „visažo“ rėmuose, Jurgita ėmėsi tapybos ant kūno – pradėjusi nuo to, kad Helouvynui jaunus ir sveikus piliečius vertė sukriošusiais žaizdotais vampyrais, ji rengia provokuojančius kūno transformacijos projektus žurnaluose. Per festivalį „Be2gether“ ji su padėjėjais atidarys tapybos ant kūno studiją – visi norintys galės pasipuošti Jurgitos pieštomis tatuiruotėmis.
Likimo dvyniai
Jurgita atseka savotišką savo evoliuciją – baigus dailės mokyklą jos „drobe“ virto veidai, juos keitė kūnai, o dabar po truputį bręsta noras rinktis kompiuterio ekraną – užsiimti skaitmenine grafika. Ar garsi visažistė pavargo nuo bendravimo ir savotiško psichologės darbo?
„Taip... Būna akimirkų, kai tikrai nesinori matyti nieko. Be to, gaila šeimos – manęs reikia keturiolikos ir dvejų metų dukrelėms ir vyrui. Dėl to jau dabar stengiuosi mažinti krūvį. Nemoku dirbti bet kaip – atiduodu visą save, o kas lieka? Šioje srityje dirbu jau dešimt metų, neduoda ramybės mintis, kad čia jau visko pasiekiau ir galėčiau realizuoti save kitur. Galų gale pasidarė nebeįdomu“, – prisipažino Jurgita.
Beje, kaip ir anksčiau, naujas likimo posūkis jos gyvenime atėjo tuo pat metu kaip ir jos broliui. Kadaise jie kartu lankė muzikos ir dailės mokyklas, įstojo į universitetus, abu atidėjo studijas – Aras dėl „Naktinių personų“ muzikinės veiklos, Jurgita – dėl darbo grožio srityje. Ir brolis, ir sesuo anksti sukūrė šeimas, abu išsiskyrė...
Pasak Jurgos, Arui taip pat vis mažiau įdomus aktyvus vaidmuo pramogų versle, jis nori keisti veiklos pobūdį. Dėl to pirmą kartą brolis ir sesuo ryžosi suvienyti pajėgas: „Eisiu dirbti pas brolį, nors žinau, kad bus nesaldu turėti tokį viršininką... Kol kas negaliu pasakyti konkrečiau, bet veikla bus susijusi ir su interneto erdve, ir su renginių organizavimu“, – pasakojo moteris. Pasak jos, Aras Vėberis turi sumanymų plėsti savo veiklos sritį, ir sesuo ruošiasi jam padėti.
„Aras man iš tiesų yra autoritetas. Džiaugiuosi, kad baigėsi jo mažiausiai ketverius metus trukęs „ramiojo vandenyno“ laikotarpis. Aš vis laukiau, kada jis išbris... Smagu, kad pagaliau tai įvyko. Jis – labai protingas žmogus, turi daug Dievo dovanų. Kadaise darėmės savo bazinius horoskopus, ir juose buvo pasakyta, kad Aras turi talentų, o aš – gabumų. Taip ir yra!“ – be nuoskaudos kalbėjo Jurgita.
Ji brolį laiko ne tik talentingesniu, bet ir stipresniu žmogumi, kuris jai gyvenime visada buvo didesnis ramstis, nei ji jam... Jurgitos žodžiai gerokai kertasi su visuomenėje susiformavusia nuomone, esą buvęs „Naktinių personų“ gitaristas, dainų ir muzikos autorius – silpnas, neatsakingas, į depresiją linkęs asmuo...
„Taip, buvo laikas, kai Arui buvo blogai. Tada aš stengiausi jam padėti. Bet po pusmečio, kai iširo jo šeima, tas pats nutiko ir manajai. Tada sąmoningai atitolome vienas nuo kito, kad būtų lengviau išsikapstyti. Bet viskas jau praeityje, ir dabar esame tokie pat artimi kaip ir visada“, – atsargiai kalbėjo Jurgita. Pasak jos, jiedu su broliu panašūs ne tik veido bruožais – abu vienodai daugiau linkę padėti kitiems nei sau, abu linkę nepaisyti savo interesų ir abiem mielesnis antras planas...