Prezidentas Valdas Adamkus yra apgailestavęs dėl to, kad parlamentarai nesugeba priimti teisinei sistemai labai reikalingo naujos redakcijos Teismų įstatymo. Rengtas kelerius metus jis niekaip nepriimamas Seime. Dabar numatoma, kad Teismų įstatymas gali būti svarstomas ir priimtas Seimo rudens sesijoje, kuri prasidės rugsėjo 10 d. Tačiau Prezidentas tuo netiki ir tvirtina, kad galėtų šiam projektui „jau ir žvakeles prie Katedros degti“.
Svarstant Teismų įstatymo projektą susiduriama su nematoma kova dėl įtakos. Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Vytautas Greičius per Seimo pirmininką ir kai kuriuos kitus parlamentarus bando įteigti, kad šiai institucijai naujame įstatyme būtų numatyti kuo didesni įgaliojimai. Neoficialiomis žiniomis, taip jis bando prislopinti pastaruoju metu itin išaugusią Konstitucinio Teismo (KT), vadovaujamo Egidijaus Kūrio, įtaką.
Be kita ko, siūloma, kad AT taptų kasacine institucija administracinėms byloms. Tai reiškia, kad Lietuvoje būtų įvesta trečioji teisminė pakopa administraciniam procesui. Dabar tokias bylas nagrinėja apygardų ir Vyriausiasis administracinis teismai. Pastarojo sprendimai administracinėse bylose būna galutiniai.
AT pageidautų tapti galutine instancija nagrinėjant administracines bylas. Tai iš dalies sumažintų KT įtaką tokioms byloms. Mat daugiausia paklausimų KT gauna iš administracinių teismų. O AT niekada nesikreipia į KT, nors ir turi tokią teisę. Jeigu AT taptų galutine instancija administracinėse bylose, jis galėtų gerokai pamažinti, o gal ir visiškai nutraukti KT teikiamų administracinių paklausimų srautą. Tai savo ruožtu smarkiai apribotų KT galimybes priimti sprendimą vienu ar kitu su įstatymais susijusiu klausimu.
Sulėtėtų procesas
„Kauno dienai“ pavyko gauti teisininkų grupės parengtą argumentuotą atsakymą, kodėl neturėtų būti įvedama trečioji pakopa administracinėse bylose.
Jame nurodoma, kad įvedus AT į administracinį procesą smarkiai sulėtėtų bylų svarstymas net ir tuomet, kai sprendimai turi būti priimti pakankamai operatyviai. „Šis klausimas ypač aktualus įgyvendinant didelius projektus, dideles statybas, tiesiant kelius, vykdant aplinkosaugos, energetikos projektus. Valstybei itin aktualu, ar, pavyzdžiui, Kazokiškių sąvartyno statybos klausimas teismuose bus išspręstas per šešis, ar per beveik dešimt mėnesių“, – nurodoma teisininkų rašte.
Atkreipiamas dėmesys, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių egzistuoja dvipakopė administracinio proceso sistema. Lietuvių sistema yra gerai įvertinta Europos institucijų.
Nenori individualaus konstitucinio skundo
„Kauno dienos“ žiniomis, V.Greičius bando kovoti ir su visuomenėje labai populiaria individualaus konstitucinio skundo idėja. Ją įgyvendinus piliečiai galėtų tiesiogiai skųstis KT.
AT baiminamasi, kad individualaus konstitucinio skundo įteisinimas leis KT revizuoti ir naikinti AT priimamus sprendimus. Šia proga prisimenami Lietuvoje prieš keletą metų apsilankiusio Vokietijos Konstitucinio Teismo vadovo žodžiai apie tai, kad šis teismas per metus sugeba „nukalti“ bent kelis vokiečių aukščiausiųjų teisminių institucijų sprendimus. Todėl individualaus konstitucinio skundo įteisinimas AT suvokiamas kaip nemenkai išplėsiantis KT galias.
Atsisako komentuoti
Gali būti, kad V.Greičiaus ir E.Kūrio neoficialios dvikovos naujas etapas prasidės šį rudenį, kai turės būti parinkti kandidatai į trijų KT teisėjų, kurių kadencija baigiasi kitų metų pavasarį, vietas. Tarp tų, kurie kitąmet išeis iš KT, bus ir pats E.Kūris.
Naujus kandidatus į KT teisėjus turės parinkti Prezidentas, Seimo pirmininkas ir AT vadovas. Neabejojama, kad V.Greičius bandys siūlyti sau ir AT lojalų žmogų. O Prezidentas turėtų parinkti kandidatą, kurio požiūris į KT vietą teisinėje sistemoje sutaptų su E.Kūrio požiūriu.
Neaišku, koks bus Seimo pirmininko Viktoro Muntiano pasirinkimas. Neoficialiomis žiniomis, jam nemažą įtaką turi AT vadovas ir gali V.Muntianui pasiūlyti kandidatą į KT teisėjus iš sau lojalių žmonių.
Ir E.Kūris, ir V.Greičius nekomentuoja neoficialių žinių apie jų vadovaujamų institucijų neviešą dvikovą.
Paklaustas, ar tiesa, kad KT ir AT pirmininkai konfrontuoja, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas „Kauno dienai“ atsakė: „Nenorėčiau apie tai kalbėti. Nesijaučiu turįs teisę kalbėti apie kitų žmonių tarpusavio darbinius ar asmeninius santykius.“