Iš vaikų vasaros stovyklos Panevėžio rajone grįžusi 12 metų mergaitė pasakojo, kad kelis kartus iš miestelio parduotuvės vaikai atsinešė ne tik cigarečių, bet ir degtinės. „Pati mačiau, kaip pardavė 11 metų berniukui“, - tikino DELFI pašnekovė.
DELFI pasidomėjo, kiek alkoholio pardavimo licencijų šiemet iš prekybininkų atimta už svaigalų pardavinėjimą nepilnamečiams. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian teigimu, licencijų galiojimą naikina savivaldybės, tad tarnyba bendros informacijos apie panaikintus licencijų galiojimus neturi.
Sunku rinkti įrodymus
„Beje, surinkti įrodymus dėl tokio pažeidimo yra labai sudėtinga. Pagal esamą tvarką, prieš pradėdami įmonės patikrinimą, kontroliuojančių institucijų darbuotojai privalo prisistatyti. Teisminėse institucijose būtina įrodyti pažeidimą pirkimo faktą paliudijančiais dokumentais (kasos čekiais), tai žinodami pardavėjai neduoda kasos čekių. Tikrinimams negalima pasitelkti įvairių jaunimo organizacijų atstovų, nes teismai tai traktuoja kaip neteisėtą nusikalstamos veiklos imitavimo modelį, ir pardavėjai lieka nenubausti“, - sakė už alkoholio prekybos kontrolę atsakinga pareigūnė.
Pasak jos, iki trejų metų licencijos atėmimas ilginamas nuo rugpjūčio 1 dienos. Tačiau teisės pardavinėti alkoholį prekybininkai neteks tik tokiu atveju, jei toje pačioje prekybos vietoje bus nustatyti du alkoholio pardavimo nepilnamečiams atvejai.
„Tarnybos nuomone, tokia priemonė beveik neįgyvendinama bei neužkerta kelio alkoholio pardavimui nepilnamečiams, - pabrėžė G.Belian, pridurdama, kad žymiai efektyviau būtų, jei licencija būtų atimama pirmą kartą nustačius, kad prekybininkai pardavė alkoholio nepilnamečiams.
Kad alkoholio pardavimas nepilnamečiams - ne išimtis, o sistema, rodo ir tarptautinių tyrimų duomenys.
„Tarp 15-16 metų Lietuvos paauglių 10 ir daugiau kartų per mėnesį išgeria 12,8 proc. Tai reiškia, kad kas trečią dieną alkoholį vartoja kas 9-10 berniukas ir 5 proc. mergaičių. Šiais metais planuojama kartoti tarptautinį tyrimą, įdomu, kokios bus tendencijos“, - DELFI sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.
Alkoholio kontrolės įstatymas keitėsi 26 kartus
Pareigūnai pripažįsta, kad šiuo metu svaigalai prieinami beveik visiems ir visą parą. Lietuvoje viena alkoholio pardavimo vieta tenka 2 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Skandinavijos šalyse - 35 tūkst. gyventojų.
„Stabdyti alkoholio vartojimo nepavyksta todėl, kad nuo 1995 metų, kai buvo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas, jis jau 26 kartus keistas ir dauguma keitimų buvo naudingi alkoholio liberalizavimo šalininkams“, - sakė Visuomenės sveikatos departamento vadovas.
Paprašytas pateikti pavyzdį, A.Ščeponavičius minėjo 2002-aisiais duotą leidimą alkoholiu prekiauti degalinėse. Iki tų metų alkoholio prekyba degalinėse buvo draudžiama.
1998 metais patvirtintoje Nacionalinėje sveikatos programoje buvo užsibrėžta 25 proc. sumažinti alkoholio suvartojimą. Tuomet kiekvienam Lietuvos gyventojui teko po daugmaž 9 litrus gryno 100 procentų alkoholio, tačiau 2006 metais kiekvienas Lietuvos gyventojas „išgėrė“ po 10,7 litro gryno alkoholio.
„Suvartotų svaigalų kiekį padalijus visiems 15 ir vyresniems Lietuvos gyventojams, kiekvienam tektų 12,9 litro gryno alkoholio per metus. Planuota, kad sumažinus jo vartojimą, kiekvienam žmogui teks po 2 litrus grynojo alkoholio mažiau, tačiau alkoholio vartojimas tiek pat (po 2 litrus - DELFI) išaugo“, - sakė visuomenės sveikatos specialistas.
Prasigeria ištisos šeimos
Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad vienu litru sumažinus vienam gyventojui tenkantį alkoholio suvartojimą, maždaug 10 proc. sumažėja žmogžudysčių skaičius, 4-5 proc. traumatizmas ir savižudybės, apie 1 proc. mažiau žmonių suserga kepenų ciroze.
„Mažinti alkoholizmą siekta ir 1999 metais priimta Valstybine alkoholio kontrolės programa, tačiau situacija ir toliau blogėja“, - pripažino A.Ščeponavičius.
Pasak jo, blogiausia, kad auga visų alkoholio rūšių vartojimas: lietuviai kasmet išgeria vis daugiau ir silpnų, ir stiprių gėrimų. Jei vienos grupės alkoholio vartojimas didėtų, o kitos mažėtų, bendras svaigalų suvartojimas išsilygintų, tačiau taip nėra.
Statistika rodo, kad prasigeria ištisos šeimos. 2006 metais Lietuvoje buvo 16,4 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose auga 36,5 tūkst. vaikų. Beveik du trečdaliai jų į rizikos grupę įtrauktos dėl girtavimo.
Parengė dar vieną alkoholizmo mažinimo planą
Pavasarį ministro pirmininko sudaryta darbo grupė baigė rengti dar vieną alkoholizmo mažinimo priemonių planą. Jame siūloma ne tik iš „nepilnamečių girdytojų“ 3 metams atimti prekybos alkoholiu licenciją, drausti alkoholio prekybą degalinėse, bet ir neleisti pardavėjams dovanomis skatinti pirkti svaigalų (perki martini-gauni taurę, perki alaus - gauni bokalą ir pan.).
Priemonių plane numatoma drausti loterijas, žaidimus ar konkursus, kurie skatintų įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, neleisti alkoholiu prekiauti sanatorijose, neturint stacionaraus pastato, pardavinėti svaigalus mugėse ir parodose, drausti jų prekybą vaikams skirtuose renginiuose.
Lietuvos visuomenės sveikatos strategijos priemonių plane siūloma didinti jaunimo mėgstamų alkoholinių kokteilių kainas. Tačiau, pasak A.Ščeponavičiaus, kol kas dar neaišku, kokiu procentu ir kuriais metais jie brangs.
„Apie tai diskutuojant su Finansų ministerija paaiškėjo, kad didinant akcizus alkoholiniams kokteiliams turėtų kilti ir kito alkoholio kainos, nes išskirti kokteilių - negalima. Šiuo metu sutarimo, kiek ir kada padidinti kainas alkoholiui, dar nėra“, - sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.
Šiuo metu darbo grupės parengtas projektas išsiųstas derinti 18 institucijų. Po kelių savaičių jį planuojama teikti Vyriausybei.