Gydytojai panašiomis technologijomis naudojosi jau ir anksčiau, tik kiaušidės buvo stimuliuojamos hormonais, vėliau apvaisinamos ir tik tuomet užšaldomos. Tokiu būdu buvo saugomi kiaušinėliai tų moterų, kurių laukia gydymas nuo vėžio, galintis sukelti nevaisingumą. Naujasis apvaisinimo būdas leidžia nestimuliuojant kiaušidžių hormonais jas apvaisinti jau po užšaldymo.
Pasak mokslininkų, naujasis apvaisinimo būdas moterims, sergančioms vėžiu, gali atverti didesnes galimybes susilaukti vaikų. Moterims, kurioms reikalinga chemoterapija ar radioterapija dėl vėžio, gali nebelikti laiko kiaušidėms stimuliuoti ir kiaušinėliams paimti, todėl vienintelė galimybė joms gali būti vis dar eksperimentinė kiaušidžių audinio paėmimo technologija. Tas audinys užšaldomas, o pasibaigus gydymui vėl persodinamas pacientei, bet kai kurie specialistai baiminasi, kad taip galima persodinti ir vėžines ląsteles.
Tiesa, mokslo pasaulyje šie atradimai dar vertinami skeptiškai, tyrimai kol kas yra pradinės stadijos ir nepatikrinti vėžiu sergančių pacienčių atvejais. Lietuvos vaisingumo specialistai teigia, kad mūsų šalies moterims šie naujieji tyrimai įtakos gali beveik neturėti, nes plačiai pasaulyje taikomi dirbtinio apvaisinimo būdai, kaip kiaušinėlių užšaldymas, dažniausiai naudojami donorystei, o ši Lietu voje draudžiama.
Tačiau naudojamas kitas metodas – embrionų šaldymas yra patikimesnis.
„Lietuvoje kiaušialąsčių donorystė draudžiama. Kiaušialąsčių šaldymu galėtų naudotis poros, kurioms dėl etinių ar moralinių sumetimų nepriimtinas embrionų šaldymas, taip pat gali padėti pacientėms, kurioms dėl tam tikrų susirgimų planuojamas chirurginis kiaušidžių pašalinimas ar tam tikri gydymo būdai, galintys pažeisti kiaušides ir sutrikdyti vaisingumą“, - teigė gydytoja akušerė-ginekologė Eglė Tvarijonavičienė.
Mokslininkai dar negali atsakyti į klausimą, ar kiaušialąsčių šaldymas ir vėlesnis atšildymas yra saugus. Yra žinoma, kad šaldymo metu „išsibarsto“, o vėliau iš naujo susirenka kiaušialąstės genetinės medžiagos verpstė (DNR), taip pat vyksta sudėtingi pokyčiai citoplazmoje.
„Nėra visiškai aišku, ar nesikeičia genetinė informacija, glūdinti kiaušialąstėje. Vertinant kiaušialąsčių šaldymo klinikinį efektyvumą geriausiu atveju tik 5 – 8 proc. apvaisinimas bus efektyvus.
Jei tėvai yra vyresnio amžiaus ar pora jau yra turėjusi keletą nesėkmingų dirbtinio apvaisinimo ciklų, ši galimybė sumažėja iki 1 proc. Tuo tarpu perkėlus į gimdą atšildytus embrionus sėkmingo nėštumo tikimybė yra 17 – 20 procentų“, - sakė E. Tvarijonavičienė.
