„Vaikinus daugiau traukia Didžiosios Britanijos, JAV, Vokietijos universitetai. Viena populiariausių studijų krypčių - ekonomika. Ko bepaklausi, sako, kad norėtų būtent ją studijuoti. Pasirodo, ne tik mūsų universitetuose, bet ir kitur ši specialybė labai patraukliai atrodo“, - sakė ministerijos atstovė.
Norinčių mokytis Prancūzijoje šiemet nepasitaikė, tačiau po truputį populiarėjo Ispanijos, Belgijos aukštosios mokyklos.
Dauguma studijas svetur pasirinkusių jaunuolių - vilniečiai, tačiau, pasak N.Bazarienės, buvo ir iš Klaipėdos, Prienų, kitų rajonų.
Ramina mamas
Atvykusieji pasiimti pažymų atvirai pasipasakoja apie savo planus. Neretai specialistams tenka raminti abiturientų mamas, palydėti guodžiant, kad dar nė vienas vaikas neprapuolė.
„Tėvai labai išgyvena, retai būna, kad be nerimo išleistų vaiką. Dar neteko susidurti, kad patys skatintų savo atžalą išvykti. Abiturientai tai daro savo noru. Ir, aš pasakyčiau, kad mūsų jauni žmonės – šaunuoliai, patys internetuose susiranda universitetus, susižino sąlygas, kiek reikės mokėti, nusiunčia dokumentus, kai kurie net pasirūpina gauti tų valstybių stipendijas. Kiti tėvai net nesugebėtų tiek susižinoti“, - pasakojo specialistė.
Stojantiems į užsienio aukštąsias mokyklas Švietimo ir mokslo ministerija išduoda brandos atestatų patvirtinimus ir mokymosi vertinimo aprašus, kurių reikalauja dauguma Europos universitetų.
Švietimo ir mokslo ministrės antspaudu patvirtintas mokymosi vertinimo aprašas padeda suprasti, ką reiškia mūsų pažymiai, nes, N.Bazarienės žodžiais, ne visur dešimtukas - geriausias pažymys.
„Aprašome ir mūsų valstybinius bei mokyklinius egzaminus, kad visiems būtų aišku, jog, pavyzdžiui, 49 reikia išlaikytą egzaminą ir abiturientas nebūtų apkaltintas nepasiekęs nė pusės“, - komentavo specialistė.
Svetur studijuoti ketinančių abiturientų antplūdžio šiemet nebesitikima. Pasak N.Bazarienės, kam reikėjo pažymų, tas jau pasiėmė.
„Priėmimas į kai kurias užsienio aukštąsias mokyklas vyksta daug anksčiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Italijoje iki birželio 15 dienos. Vaikai iš proto ėjo, kaip jiems suspėti, tad dauguma, norėdami anksčiau gauti brandos atestatus, laikė mokyklinius egzaminus“, - prisiminė DELFI pašnekovė.
Lietuvos aukštąsias mokyklas pasirinko apie 120 užsieniečių
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet norinčių atvykti mokytis į Lietuvos aukštąsias mokyklas - gerokai daugiau, nei išvykstančių.
Pagal išduotas pažymas, užsienio universitetus pasirinko apie 60 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas baigusių jaunuolių. Lietuvos aukštąsias pasirinkusių kitų šalių piliečių skaičius - beveik dvigubai didesnis.
Atskiram konkursui į mūsų universitetus ir kolegijas ruošiasi ne tik Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos jaunimas, bet ir atvykstantys iš Azijos, net Afrikos šalių.
Pasak N.Bazarienės, iš pavardžių sunku pasakyti, ar kitose šalyse bendrojo lavinimo mokyklas baigę ir norintys toliau Lietuvoje mokytis jaunuoliai - etniniai lietuviai, tačiau paprastai tokiais atvejais bent vienas iš tėvų būna kilęs iš Lietuvos.