Į šį sąrašą įtraukti visoje planetoje puikiai žinomi statiniai ir kūriniai: Didžioji kinų siena, virš Rio de Žaneiro iškilusi Kristaus Atpirkėjo statula, inkų miesto Maču Pikčaus liekanos Peru, majų miesto Čičen Icos griuvėsiai Meksikoje, Indijos mieste Akroje esantis Tadž Mahalio mauzoliejus, senovinis Petros miestas Jordanijoje ir Romos Koliziejus.

Iniciatyvos išrinkti naujuosius septynis pasaulio stebuklus ėmėsi žymus kino kūrėjas, pilotas ir milijonierius šveicaras Bernardas Weberis.

Žmogaus rankos sukurtų įspūdingiausių šedevrų sąrašą, balsuodami internetu, telefonu ar trumposiomis žinutėmis, sudarė maždaug 100 mln. žmonių.

Į pasaulio stebuklų sarašą nepateko tokie statiniai ir kūriniai kaip Eifelio bokštas Paryžiuje, Anglijoje esantis Stounhendžas, Atėnų Akropolis, Kremlius Maskvoje, Sidnėjaus operos rūmai, Laisvės statula Niujorke, Velykų salos statulos, Ankoro šventykla Kambodžoje.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), besirūpinanti pasaulio kultūros paveldu, nuo šios akcijos atsiribojo, pavadinusi ją komercine akcija.

Pirmąjį septynių pasaulio stebuklų sąrašą prieš daugiau nei 2 tūkst. metų sudarė graikų mokslininkai. Į jį buvo įtraukti kabantys Semiramidės sodai Babilone, Dzeuso statula Olimpijoje, Artemidės šventykla Efese, Halikarnaso mauzoliejus, Rodo kolosas, Aleksandrijos švyturys ir Gizos piramidės Egipte. Tik pastarosios yra išlikusios iki šių dienų.