2003 metų pradžioje profesinė sąjunga Registrų centre įregistravo nuosavybės teises į jai nepriklausantį nekilnojamąjį turtą. Viename iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų konstatuota, kad profsąjungų valdomas turtas yra valstybės nuosavybė. Nustatyta, kad švietimo darbuotojų profesinė sąjunga įstatymų nustatyta tvarka neperdavė specialiam fondui į profesinės sąjungos balansą įtraukto turto, o Fondo taryba nepriėmė sprendimo dėl šio turto perdavimo besisteigiančioms ar susikūrusioms profesinėms sąjungoms. Tokiu būdu profesinė sąjunga minėtą nekilnojamąjį turtą valdė patikėjimo teise ir negalėjo įregistruoti savo nuosavybės teisės į jį. Po kelių savaičių šį turtą LŠDPS pardavė kitiems asmenims, nors tokios teisės neturėjo.
Generalinė prokuratūra, nustačiusi valstybės teisių pažeidimą, 2004 metų pradžioje kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti neteisėta nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją ir pripažinti negaliojančiomis po to sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą iš dalies patenkinti Generalinės prokuratūros ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo minėto sprendimo dalį ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančią nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją, negaliojančiomis pripažino visas šio turto pirkimo-pardavimo sutartis ir įpareigojo UAB ,,Stenrosus“ nekilnojamuosius daiktus grąžinti valstybei.
Šių metų pradžioje į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipėsi Gvidas Drobužas ir UAB ,,Stenrosus“, prašydami peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo priimtą sprendimą, tačiau Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, šių asmenų skundus atmetė ir paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė ir neskundžiama.