Reikėjo prieš rinkimus akyliau sekti, dabar jau šaukštai po pietų.
Prezidentas Valdas Adamkus, remdamas Naujosios politikos bloko partijas, puikiai žinojo, ką remia ir su kuo jam teks turėti reikalą.
Taigi, dabartiniai šalies vadovo apgailestavimai dėl liberalų ir socialliberalų sprendimų atleisti puikiai besitvarkančius kai kurių valstybinių įmonių vadovus, dėl prastuminėjimo į aukštus postus savo rėmėjų, keistai skamba.
Juk kiekvienam aišku, kad interesų grupės, rėmusios atskirus politikus, dabar stengiasi deleguoti savo žmones į vykdomąją valdžią. Beje, šitai ir nebuvo slepiama, tereikėjo pažiūrėti, kas remia į valdžią atėjusius liberalus ir socialliberalus.
Tarkime, Seimo Ekonomikos komiteto vadovu tapęs verslininkas Viktoras Uspaskichas dar gerokai anksčiau pasakė sakralinę frazę, kad “partijos turi atsigręžti veidu į savo rėmėjus”.
Apskritai man keista, kai naujosios valdžios pateiktus socialinės politikos, švietimo ir mokslo, žemės ūkio įstatymų projektus vadina reformatoriškais.
Šitie projektai neturi nieko bendro su reformomis. Tai yra paprasčiausias šios dienos gaisrų gesinimas. Žinoma, aš negaliu tvirtinti, kad šito visiškai nereikia daryti.
Tačiau kitas klausimas, ar išties tik tokiais būdais įmanoma spręsti problemas.
Man labai seniai kėlė nerimą socialliberalų mėginimas supriešinti atskiras visuomenės grupes - švietimo srities specialistus bei moksleiviją ir studentus su krašto apsaugos specialistais. Ir dabar mes matome tąsą - prasideda supriešinimas ir dar didesnės visuomenės dalies - mėginama atimti iš pensininkų jų uždirbtus pinigus.
Vyresnioji karta supriešinama su jaunesniąja karta. Bet tai nieko gero neduos, siekiant sukurti pilietinę visuomenę.
Tai komentuoja:
Algimantas Salamakinas Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys