Rugsėjo 1-ąją mokyklinis skambutis nebeskambės dviejose Panevėžio rajono pradinėse mokyklose. Dėl katastrofiškai mažai mokinių uždaromi Berčiūnų ir Žibartonių pagrindinių mokyklų skyriai.
Šiuos mokslo metus rajone baigė 4890 moksleivių, tai yra 260 mažiau nei pernai. Per metus rajono mokyklos neteko aštuonių klasių, arba vienos nedidelės mokyklos.
„Norėtųsi tikėti, kad mokinių skaičiaus mažėjimas stabilizuosis, bet atrodo, kad dar keletą metų teks taikytis su esama situacija“, – pripažino rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Pocius. Pernai, pasak jo, rajone taip pat buvo uždarytos dvi pradinės mokyklos.
Mokinių mažėjimo tendencijos kasa duobę pedagogams – rajono švietimo įstaigose jau dabar nebėra prošvaisčių įsidarbinti pradinių klasių, prancūzų ir rusų kalbų pedagogams.
„Anksčiau prancūzų kalba buvo populiariausia, o dabar labai mažai kas ją renkasi. Tikrai trūksta anglistų. Kelios mokyklos ieško gamtos mokslų – fizikos, biologijos – mokytojų, bet kad susidarytų visas krūvis, bent 18 pamokų per savaitę, jiems tektų darbuotis per tris mokyklas“, – aiškino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas V.Subatavičius.
Įstatymą pažeidinės
Nepilni etatai privilioja prie atlyginimo prisidurti panorusius pedagogus nebent į priemiesčio mokyklas. Nuo miesto toliau nei dešimt kilometrų įsikūrusios švietimo įstaigos priverstos tenkintis bet kuo, kas tik sutinka joms pagelbėti.
Teisės aktai numato, kad nuo šių metų rugsėjo 1-osios pamokų vesti nebeturės teisės neturintieji pedagoginio išsilavinimo. Jei nebus pritarta Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui šį terminą pratęsti bent iki 2009 m. rugpjūčio 1-osios, anot V.Subatavičiaus, rajono mokyklos bus priverstos pažeidinėti įstatymą.
Šiuo metu rajono švietimo įstaigose iš 650 mokytojų pedagoginio išsilavinimo neturi 38. Dar 39 mokytojai dėsto ne savo dalyką.
„Jei neateina specialistai, direktorius bus priverstas nusižengti teisės aktams. Jau geriau, kad ne pedagogas pamokas vestų, nei jos visai nevyktų. Ir teisės aktų leidėjai, ir ministerijos, švietimo įstaigoms rengiančios aprašus, orientuojasi į didžiąsias miestų mokyklas, o mažosios kaimų mokyklėlės nukenčia“, – mano V.Subatavičius.
Tačiau, specialisto teigimu, nors moksleivių rajone ir mažėja, pedagogams nedarbas negresia – kaip alternatyva jiems neva siūloma persikvalifikuoti į paklausesnio dalyko specialistą. Tačiau šiuo metu mokosi arba persikvalifikuoja tik 7 proc. rajone dirbančių mokytojų.
Vadovai nedramatizuoja
Nuo rugsėjo 1-osios uždaromus skyrius valdančių mokyklų vadovai situacijos taip pat nedramatizavo. Jie tikino, kad naikinamų klasių mokytojai be darbo nelieka.
Pasak Berčiūnų pagrindinės mokyklos direktoriaus Leono Miliuko, visos trys pedagogės iš Daukniūnų pradinės mokyklos bus įdarbintos Berčiūnuose. Tačiau realiai tik vienai iš jų garantuotas darbas ir normalus atlyginimas – jai atiteko Berčiūnų pagrindinėje mokykloje sudaryta dar viena pradinė klasė, pradėsianti veikti nuo rugsėjo 1-osios.
Tikėtina, kad kitoms dviem pedagogėms pasiūlydama darbą mokykla pati apsidraudė, kad nereiktų mokėti išeitinių pašalpų: viena tegavo pusė muzikos mokytojos etato ir per savaitę tedirbs vos 9 valandas, antroji ir toliau mokys pradinukus, tačiau tik tol, kol jų mokytoja grįš iš motinystės atostogų.
Žibartonių pagrindinės mokyklos direktorė A.Gudavičienė patikino, kad naikinamo Ėrimaičių skyriaus mokytoja neliko tuščiomis rankomis, taigi ir kišenėmis – pedagogės ne pagrindine darboviete iki šiol buvo Krekenavos regioninis parkas.
„Ten ji ir pereina“, – aiškino A.Gudavičienė.
Laipsniai nepadėjo
Tačiau iš mokyklų žemėlapio išnyksiančio Ėrimaičių skyriaus mokytoja Inga Karošaitė neslėpė, kad pedagoginį darbą palieka skaudama širdimi. Studijoms Šiaulių universitete paaukojusi šešerius metus, turinti magistro laipsnį, šiuo metu dar studijuojanti andragogiką mergina priversta tenkintis puse kultūrologės etato regioniniame parke ir mažesniu nei mokykloje darbo užmokesčiu.
„Daugiau nėra kur – mokyklose pradinių klasių mokytojų vietos užimtos. Žinoma, skaudu ir apmaudu, kad tokia situacija. Jei tik būtų galimybė, į mokyklą mielai grįžčiau“, – patvirtino I.Karošaitė.
Ji savo mėgstamos pedagogo specialybės jau nebesiryžo pavadinti prestižine – pradinio ugdymo pedagogo diplomas darbo pagal specialybę nebegarantuoja. Iš I.Karošaitės buvusių grupės draugų tik nedaugelis dirba mokykloje – kai kam pavyko įsidarbinti banke, o kai kam universiteto diplomas atvėrė kelią tik į pardavėjos vietą.
Jaunimui vietos neužleidžia
Iš miesto bendrojo lavinimo mokyklų vien per šiuos mokslo metus išėjo 263 mokiniai. Prognozuojama, kad rugsėjo 1-ąją į mokyklas susirinks bent 900 panevėžiečių mažiau nei pernai. Jau trečius metus iš eilės miesto mokyklos kasmet netenka vidutiniškai apie 1000 mokinių.
Šiuos mokslo metus Panevėžyje baigia 66 pedagogais mažiau nei pernai – 1335, pedagoginio išsilavinimo iš jų neturi 47. Pasak miesto Švietimo skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gabrėnienės, daugiausia migruoja anglų kalbos specialistai.
„Išeina į geriau mokančias darbovietes, į jų vietas ateina persikvalifikavę pedagogai“, – pažymėjo A.Gabrėnienė. O vokiečių, prancūzų kalbų specialistams tenka blaškytis per keletą mokyklų, kad susirinktų visą krūvį – bent 18 pamokų per savaitę.
Mokytojo vietai įgyjant aukso vertę, savo pozicijų jaunimui vis dėlto neužleidžia pensinio amžiaus pedagogai. 2004-2005 mokslo metais Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 65 mokytojai, turintys teisę į užtarnautą poilsį. Šiemet – 67, iš jų – du pradinių klasių mokytojai.
A.Gabrėnienė nesiryžo ieškoti priežasčių, kodėl pedagogų kontingentas mieste nejaunėja. „Gal tai reiškia, kad į mokyklas neateina jaunimas, o gal senieji neužleidžia vietos, nes pensijos mažos?“ – svarstė specialistė.
Kad mokytojo profesija lengvai bloškia į bedarbių gretas, liudija statistika. Nuo 2006 m. sausio iki vakar dienos Panevėžio darbo biržoje užsiregistravo 176 panevėžiečiai, turintys aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, iš jų 157 baigusieji universitetus. Per šį laikotarpį darbą pavyko susirasti 80-iai buvusių pedagogų.
Panevėžio kolegija kasmet išleidžia 14 pradinio ugdymo pedagogų, turinčių anglų kalbos arba meninio ugdymo specializacijas. Prieš dešimtmetį Panevėžyje šios srities specialistų būdavo parengiama bent 90.
Kolegijos Pedagogikos katedros vedėja Ona Aleksiūnienė pripažino, kad absolventams duris į mokyklas atveria anglų kalba, o „menininkams“ tenka ieškotis kitų būdų pragyventi.
Iš pastarųjų, pernai gavusių Kolegijos diplomą, specialybei artimą darbą lopšeliuose-darželiuose pavyko gauti tik dviem. Viena diplomuota pedagogė tegavo padavėjos darbą bare.