„Metodiką, pagal kurią reitinguojami viso pasaulio universitetai, sukūrė kinų mokslininkai. Ja naudojamasi ir sudarant geriausių Europos bei Pasaulio universitetų šimtukus“, - DELFI sakė prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė.

Pasak patarėjos, universitetų reitingus lemia ne ekspertų sprendimai, o vieninga metodika, tačiau „visa bėda, kad iki šiol mūsų universitetai nesileido reitinguojami“.

Paklausta, koks vaidmuo reformuojant aukštojo mokslo sistemą teks Studijų kokybės vertinimo centrui, I Vaišvilaitė paaiškino, kad ši institucija vertins ne universitetus, o studijų programas.

„Pereinamuoju laikotarpiu jis turėtų kištis ir į studijų kainos nustatymą, kad už tam tikras programas universitetai nepaprašytų daugiau nei jos vertos, nes nėra pakankamai profesūros, įrangos ir pan.“, - sakė patarėja.

Iki šiol universitetų prestižą lemdavo viešoji opinija, o ne objektyvūs duomenys, rodantys, kad Lietuvoje yra 4-5 arba viena universitetas, geresnis už visus kitus.

„Mes nežinome, kas geriau uždirba, pavyzdžiui, Vilniaus ar Kauno universitetus baigę informatikos specialistai. Sakome, kad vienodai bloga bendrabučių kokybė, tačiau stodami į universitetus studentai apie tai net negalvoja“, - pripažino I.Vaišvilaitė.

Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose universitetų reitingai sudaromi keturiais skirtingais būdais, tad abiturientai gali pasirinkti pagal tai, kas jiems svarbu.

„Vieni reitingai kalba apie studentų socialinį gyvenimą universitete. Kitam tai galbūt nesvarbu, jis vienišius, tačiau rūpinasi, kad būtų kuo geresnė matematikos studijų programa. Tokiu atveju jis taip pat turi galimybę palyginti“, - pasakojo prezidento patarėja.

Geresni gaus daugiau pinigų

Iki šiol studijų programos universitetuose steigtos tam, kad būtų galima gauti didesnį finansavimą, nes jis skirtas pagal studentų skaičių. „Tai turi keistis“, - įsitikinusi I.Vaišvilaitė.

Aukštojo mokslo reformoje numatoma, kad valstybė rems tam tikras specializacijas, kurios rinkoje gali pasirodyti mažiau konkurencingos, bet reikalingos Lietuvai. Specialią paramą planuojama skirti humanitariniams, kitiems mokslams.

„Tačiau tai nereiškia, kad valstybė imsis spręsti, kad, pavyzdžiui, lituanistikos studijos būtinai turi vykti Vilniaus universitete. Tas universitetas, kuris geriau jas vykdys, ir gaus valstybės paramą“, - pabrėžė prezidentūros atstovė.

Prieš kelerius metus universitetų reitingavimo idėją kėlė ir Lietuvos pramonininkai, tačiau tuomet aukštųjų mokyklų vadovai sakė, jog neįmanoma gauti duomenų apie absolventų darbo vietas, uždarbius, o juolab - karjerą.

„Universitetų reitingavimas nėra aukštųjų mokyklų vadovų reikalas. Pirmiausia tai - visuomenės ir nepriklausomų institucijų interesas ir, manau, jis bus įgyvendintas, juolab, į aukštojo mokslo reformos nuostatas įrašyta, kad universitetai privalo būti reitinguojami, tad Seimo partijos tuos įstatyminius keblumus išspręs“, - teigė I.Vaišvilaitė.

Patarėja pripažino, kad problemiškiausia bus gauti „Sodros“ duomenis apie dirbančiųjų atlyginimus, tačiau „ir tai - padaroma“.

Aukštojo mokslo reformos sutartyje numatyta, kad universitetų reitingavime galės dalyvauti ir profesinės (teisininkų, istorikų, medikų ir kt.) asociacijos, kompetentingos vertinti vienos ar kitos studijų programos absolventų kvalifikaciją.

DELFI primena, jog Lietuvoje buvo bandyta reitinguoti aukštąsias mokyklas, tačiau tuomet į šį procesą nebuvo įtrauktos visuomeninės organizacijos, tad, galima sakyti, universitetai vertino patys save.