Anot medikų, liga atsiranda tuomet, kai susilpnėja stemplės apačioje esantis raukas - žiedas, sulaikantis skrandžio turinį. Susilpnėjęs stemplės raukas leidžia skrandžio rūgštims patekti į stemplę ir ją dirgina.
“Stemplės gleivinė nėra atspari rūgštims, o šios dirgindamos sukelia pažeidimus. Tuomet žmonės dažniausiai jaučia rėmens graužimą apatinėje krūtinės dalyje, su rėmeniu jaučiamas deginantis skausmas. Ši liga išryškėja ir tuomet, kai apatinėje stemplės dalyje susidaro išvarža, kurią turi apie trečdalis vidutinio ir vyresniojo amžiaus žmonių. Vaikams ši liga diagnozuojama retai”, - pirmuosius ligos požymius vardijo Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas.
Nesveikas gyvenimo būdas - ligos šauklys
Pagrindinės ligos priežastys: nesveikas gyvenimo būdas ir genetinis paveldimumas, nulemiantis rauko susilpnėjimą. Nutukimas yra viena iš skrandžio stemplės uždegimo priežasčių. Riebalų sluoksnis spaudžia skrandį ir kartu skatina skrandžio turinio patekimą į stemplę.
Rūkymas - taip pat ne išimtis, nes rūkančių žmonių raukai atsipalaiduoja, o galiausiai nukenčia stemplė.
“Skrandžio stemplės uždegimą skatina sutrikęs maitinimasis: daug gausaus ir riebaus maisto ar didelis kiekis alkoholio. Ypač kenkia persivalgymas vakare, nes miegant skrandžio rūgštys išsilieja į stemplę. Nereikia stebėtis, kad sutrinka miegas, o pabudus jaučiamas nuovargis.
Norint išvengti šių nepatogumų, nebevalgyti reikėtų jau nuo septintos valandos vakaro. Ligą skatina ir tokie maisto produktai kaip sausas vynas, kava, citrusiniai vaisiai, sultys, šokoladas ir jo gėrimai”, - teigė L.Kupčinskas.
Stresas ir nervinė įtampa žmogaus gyvenime lemia tai, kad prie skrandžio stemplėje esantis raukas atsipalaiduoja ir žmones pradeda kankinti rėmuo. Tokiu atveju medikai pataria stengtis vengti stresinių situacijų, o nereguliarų maitinimąsi, užuot gausiai prisivalgius vakare, pakeisti dažnesnėmis, bet mažesnėmis maisto porcijomis per visą dieną.
Delsimas gali būti pavojingas
Skrandžio stemplės uždegimas pasireiškia ne vien rėmeniu, bet ir ryklės gerklų ligos formomis, kai dėl rūgšties poveikio atsiranda gerklų ar balso stygų uždegimas. Tuomet žmogus užlimsta, sunku ryti maistą. Tačiau ir tai nėra paskutiniai šios ligos požymiai. Dirginami bronchų takai sukelia nemalonų lėtinį kosulį.
“Kai kuriems ligoniams ligos simptomas gali būti nuolatinis kosulys, kurį medikams reikia atskirti nuo plaučių ligų”, - sakė L. Kupčinskas.
Ką daryti, jei liga tampa kasdieniu palydovu, neleidžiančiu gerai jaustis? Medikai pataria: jei rėmuo ar kylančios rūgštys skrandyje reguliariai juntamos bent du kartus per savaitę, jau reikia kreiptis į gydytojus. Liga diagnozuojama endoskopijos metodu. Pagrindinis gydymo būdas - vaistai, sumažinantys skrandžio rūgštingumą. Tokie vaistai apsaugo stemplę nuo rūgščių, nes vaistų, sustiprinančių rauką, nėra. Tradicinis metodas - mažinti skrandžio rūgštingumą soda ar kitais liaudiškais būdais nėra veiksmingas, nes tokių vaistų poveikis yra trumpas, o nustojus veikti skrandžio rūgštingumas gali net padidėti. Nesigydant skrandžio stemplės uždegimo gali grėsti net stemplės vėžys.
“Šiuolaikiniai vaistai ilgam sumažina rūgštingumą, jų veiksmingumas didesnis nei tradiciniai gydymo būdai. Jei išsivystė stemplės uždegimas, vaistus reikia vartoti iki dviejų mėnesių, bet neretai ši liga būna lėtinė, todėl vaistus mažesniais kiekiais gali tekti vartoti nuolat. Negydant ligos, gali atsirasti stemplės opos, kurios kraujuoja.
Gyjant opoms gali susidaryti randiniai susiaurėjimai, o ši būklė jau yra labai rimta, nes šiuos susiaurėjimus gydyti sudėtinga. Blogiausias variantas, kai dėl ilgalaikio rūgšties poveikio stemplė pakinta iki priešvėžinės būklės, kuri vėliau gali lemti vėžio atsiradimą. Tokios būklės pacientai medikų turi būti stebimi 10 metų”, - teigė L.Kupčinskas.
