Ernesto ir Monikos Petrulių šeima jau beveik metus laiko gyvena kur kas ilgiau statytame 150 kvadratinių metrų ploto, dviejų aukštų rąstiniame name Vilniuje. Kol pasistatė ir apsigyveno jame, tapo neblogais šios statybinės medžiagos žinovais, kurią nuo seno naudojo ar tebenaudoja daugelis šiauriau gyvenančių tautų.
Petruliai rąstus pasirinko ne dėl kainos ar šilumos taupymo, o tik dėl to, kad norėjosi kažko kito.
“Kad ir pas ką nuvažiuodavome, pamatydavome panašų vaizdą: baltas sienas, minimalistinį interjerą, rodos, visur vienodus baldus. Kartą viešėjome mediniame name. Vos tik įžengę pajutome ypatingą medžio kvapą. Ir pati dabar galiu patvirtinti, kad klimatas rąstiniame name yra toks, kokio nėra jokiame kitame name”, - pasakoja Monika.
Apsisprendę, kokio namo norėtų, Petruliai rąstus pirko patys, iš Rumšiškių miško. Ant kai kurių medžių kamienų, pasak M.Petrulienės, buvo matyti karo meto kulkų žymės.
Kai medžiai išdžiūvo, šeima pasamdė rąstinius namus statančią bendrovę. Rąstai buvo apdoroti lentpjūvėje apipjauti, apdoroti įvairiomis priemonėmis nuo kenkėjų bei atmosferos poveikio, nulakuoti matiniu laku, galiausiai nušveisti. Jokio pašalinio kvapo, pasak Monikos, nesijaučia.
Paruoštus, supjautus rąstus darbininkai sunėrė vos per kelias dienas. Tačiau namas dar dvi žiemas nebuvo įrengamas, buvo laukiama, kol rąstai sukris. “Apskritai, rastinio namo statyba labai specifinė, namo projekte buvo padaryta klaidų, kurias statybos metu reikėjo taisyti”, - pasakoja naujakurė.
Pradėjo traukti vėjas
Pirmoji žiema naujajame name neapsiėjo be išbandymų. “Per didžiuosius šalčius rąstai pakrypo, pakulos sukrito ir pro rąstų sunėrimus pradėjo veržtis šaltis. Papildomai kaišiojome pakulas lyg geniai. Darbo liko ir vasarai, vaikai tai daro su džiaugsmu”, - pasakoja namo šeimininkė. Beje, kur Lietuvoje galima nusipirkti linų pakulų - irgi nelengvas galvosūkis.
Jei plyšiai tarp rąstų užpildomi kokia nors sintetine medžiaga, Monikos įsitikinimu, prarandamas natūralumas, kurio ir yra siekiama statant rąstinį namą. Tačiau net ne visi statybininkai supranta, kuo yra vertingas rąstas.
“Džiūdami rąstai skyla. Nemokšos statybininkai bandė atsiradusius plyšius užglaistyti, laimei, po pusės metų glaistas išbyrėjo”, - juokiasi Monika.
Ji drąsiai teigia, kad rąstinis pastatas yra gyvas, žmogus turi prie jo taikytis. Pavyzdžiui, viena jų namo pušis, kaip spėjama, augo prie drėgnos vietos. Rąstas, priklausomai nuo oro, pasislenka maždaug po tris centimetrus į vidų arba išorę. “Turėjome į tai atsižvelgti ir palikti “vaikščiojančiam” rąstui vietos”, - pasakoja M.Petrulienė.
Nors kai kurie surenkamų namų statytojai tikino, kad rąstinis namas pats savaime yra pakankamai šiltas, norint nuolat jame gyventi ir taupyti šilumą, vien rąstų neužtenka. Petruliai iš išorės namą šiltino akmens vata ir apkalė medinėmis dailylentėmis. Šilumos atžvilgiu rąstas už mūrą galbūt pranašesnis tik tuo, kad greičiau įšyla ir palaiko nuolatinę temperatūrą.
Petruliams naujasis namas kainavo apie 400 tūkst. litų. Tiesa, neapsieita ir be nuostolių. Dėl statybininkų kaltės teko keisti namo dailylentes, nes šie nudažė jas betono dažais. Pastatas, pasak Monikos, atrodė kaip sandėlis.
“Prieš įsikeldami lupome lenteles, atsisakėme ankstesnių statybininkų. Po to prisiekiau, kad niekada daugiau nesirinksiu pigių darbininkų, nes galiausiai vis tiek sumoki brangiau”, - teigė pašnekovė.
Medis apriboja interjero pasirinkimą
Nepaisant malonių ir nemalonių siurprizų, Monikos ir Ernesto šeima, auginanti dvi atžalas, nesigaili savo sprendimo: jei reikėtų antrą kartą statyti namą, jame būtinai būtų rąstų.
“Jie interjerui suteikia ypatingos šilumos ir jaukumo, tą patvirtina ir svečiai. Kol kas neturime visų baldų, bet vis tiek name labai gerai jaučiamės. Jei būtų vien baltos sienos, abejoju, ar taip būtų”, - teigia moteris.
Tiesa, Petrulių namo interjere ne vien medis. Kad nebūtų pernelyg monotoniška, viduje pertvarinės sienos yra mūrinės, padengtos tinku. Taip daryta ir dėl praktinių sumetimų. “Juk prie judančio rąsto nepriklijuosi keraminių plytelių. Be to, bijojau, kad apsupti medžio jausimės kaip suomiškoje pirtyje”, - prisipažįsta moteris.
Įrengdami virtuvę Petruliai buvo parsivežę į namus ne vieną ir ne du laminuotų stalviršių pavyzdžius, tačiau paieškos buvo bergždžios. Nė vienas jų prie natūralaus medžio netiko, teko pirkti akmeninę plokštę. “Kai šalia yra natūralus medis, jis išduoda bet kokią imitaciją”, - tikina Monika.
Prieš įsikeliant į namą moterį buvo apnikusios abejonės, ar prie medinės sienos derės paveikslai. “Aplankiau ne vieną pakelės užeigą, perverčiau ne vieną interjero žurnalą. Kai paveikslai jau kaba, galiu pasakyti, kad atrodo puikiai, kūriniai įgavo naujų atspalvių”, - džiaugiasi pašnekovė. Vis tik namai dar iki galo neįrengti būtent dėl to, kad tebevyksta baldų paieškos.
Sunkiausias darbas
Monika mano, kad interjere vyraujant medžiui dabar madingas minimalizmas nelabai tiktų. Avangardas galbūt ir įmanomas, bet toks stilius turėtų vyrauti visame name. Tačiau jame jau stovi keli senoviniai daiktai, kaip antai, pianinas, ir tarsi prašo įkurdinti daugiau jo amžininkų.
“Nė nežinau, kiek parduotuvių išnarstėme. Išskyrus senovinę raižytą spintą iš antikvariato, jokia kita netiko. Pražiūrėjau akis beieškodama sofos. Tai galėtų būti moderni stilizuota retro sofa, tačiau kartu norisi, kad ant jos būtų patogu sėdėti ir atsipalaiduoti. Dukros kambariui ieškome senovinio raižyto rašomojo stalo”, - dėsto šeimininkė. Vis tik ji spėja, kad namuose bus susimaišę keli stiliai.
“Kai gyveni rąstiniame name, natūralumo norisi visur. Prie namo sudėjome betonines trinkeles. Pajutome, kad iškėlus koją į lauką norisi medžio arba žolės. Turbūt darysime medinę lauko terasą”, - ateities planais dalijosi Monika.
Medinukai - ant bangos
Pastaraisiais metais Lietuvoje rąstiniai namai labai išpopuliarėjo. Tiesa, dauguma užsakovų stato vasarnamius su visais patogumais bei pirtis. Lietuvoje galima suskaičiuoti dešimtis bendrovių, statančių surenkamus rąstinius namus.
Vienos seniausiai mūsų šalyje rąstinius namus statančios bendrovės “Kaimo sodyba” direktorius Andrius Kerevičius teigia, kad dauguma žmonių rąstinius namus stato visiškai įrengtus, bet ne nuolatiniam gyvenimui, o tik poilsiui.
Jei medinukas pastatytas pagal visas taisykles, jame galima ir nuolat gyventi. Pats A.Kerevičius turi nedidelį rąstinį namą, tačiau vėliau pasistatė ir mūrinį. “Su rąstais dirbu, biuras - rąstinis, namuose irgi medis. Jei galėčiau skirti tiek pinigų, kad tobulai įsirengčiau rąstinį namą, jame gyvenčiau”, - teigia jis.
130-200 kv. metrų ploto rąstinio namo, visiškai įrengto, kvadratinis metras kainuoja 2,5-3 tūkst. litų. A.Kerevičius neslepia: norint nuolat gyventi rąstiniame name, reikia jį šildyti. Medinio namo pranašumas prieš mūrinį yra tik tas, kad jis greičiau įšyla ir galbūt ilgiau sulaiko šilumą.
Rąstinį namą jis pataria rinktis tik tiems, kurie myli medį ir kuriems nekils minčių maskuoti rąstų gipso kartono plokštėmis. Atviras medžio kamienas - ir statybinė, ir dekoratyvinė medžiaga.
Rąstiniame name sienų apdaila tik iš pirmo žvilgsnio atrodo reikalaujanti minimalių pastangų. “Kad neįlįstų rakštis, rankomis nuskustą kamieną tenka gerokai apdirbti. Pabodusią sienų spalvą galima keisti: tereikia nušlifuoti rąstus iki medienos atspalvio ir galima dažyti kita spalva”, - sako A.Kerevičius. Pasak jo, iš išorės rąstai matomi ne visada, siekdami didesnės šilumos varžos žmonės paprastai juos apkala dailylentėmis.
Neišmanymą lydi brokas
“Yra sakančiųjų: rąstinio namo nestatyk, turėsi problemų. Jei žmonės, norėdami sutaupyti, samdo įvairaus plauko meistrus, neišmanančius rąstinio namo specifikos, galima tikėtis plyšių ir kitokio broko”, - aiškina “Kaimo sodybos” vadovas. Net ir langų bei durų gamintojai, pasak jo, dažniausiai nemoka jų įstatyti į rąstinį namą.
A.Kerevičiaus teigimu, bemaž visos Lietuvoje veikiančios firmos medieną perka tik konkrečiam projektui, sudarę sutartį su užsakovu. Rąstų žaliava, kol atitinkamai neapdorota, nėra ilgaamžė, kaip plytos, juos reikia sunaudoti per ribotą laiką. Todėl užsisakius rąstinį namą paprastai reikia laukti eilėje. Pavyzdžiui, “Kaimo sodyba” vieną namą pastato per tris mėnesius.
Rąstinis namas pirmiausia reiklus supančiai aplinkai. Pats pastatas turi stovėti atitinkamoje aplinkoje, geriausia - gamtos prieglobstyje. Tarp mūrinių namų jis išsišoks. Įsirengti tinkamą interjerą irgi nelengva. A.Kerevičius pastebi, kad Lietuvoje kol kas sunku rasti specifinių baldų, šviestuvų iš natūralių medžiagų, kurie tiktų rąstiniam namui. Su medžiu gali būti derinamas akmuo, metalas.
Namą, kurio eksterjere palikti rąstai, estetiškai geriausia dengti nendriniu stogu, taip pat tinka molinės, betoninės ar bituminės čerpės. Šiferis ar skarda nelabai derėtų. Tai būtų svetimkūnis, taip pat, kaip ir plastikinis langas.
A.Kerevičiaus vadovaujama bendrovė rąstinius namus stato pasinaudodama amerikiečių technologijomis. Vietoje pakulų ji klientams siūlo naudoti specialią, amerikiečių išrastą sandarinimo medžiagą. Ši priemonė unikali tuo, kad ji iki galo nesustingsta, išlieka šiek tiek tąsi nesuyra rąstams judant.
