Stilius
Niekada gyvenime nedariau jokių stiliaus perversijų. Neprasidūriau skylių nei ausyse, nei nosyje, niekada nesiskutau jokių skiauterių ir taip toliau. Man nepatinka dirbtiniai dalykai: neturiu priaugintų nagų, labai retai nešioju papuošalus, nepripažįstu jokių "grožio injekcijų"... Man patinka natūralumas. Save galiu išreikšti drabužiais. Mano stilius - organiškas, natūralus.
Mano kuriama mada - gyvenimo būdas. Drabužiai suteikia komfortą, stilių, gerą jausmą. Juk pasidažiusi, pasikvepinusi jautiesi kitaip. Bet aš deklaruoju, kad tai reikia daryti labai lengvai, neperspaudžiant, džiaugtis ir žaisti įvaizdžiu, mada. Tą patį galima taikyti ir bendraujant, namie, kelionėse... Tiesiog mokėkime mėgautis gyvenimu! Juk negali visą laiką inkšti, skųstis, kad esi pervargęs, kad nesiseka. Gyvenimas yra vienas - tavo, ne kieno nors kito! Jei gali jį gražiai nugyventi ir dar kitą padaryti laimingą, labai gerai.
Skonis
Esama dizainerių, kurių drabužį užtenka pamatyti, ir žinai, kieno jis sukurtas. Manau, tai didžiausias įvertinimas - kai žmonės atskiria tavo stilių, dvasią, braižą, kai neįsilieji į bedvasę, bevardę masę.
Rengiuosi ne vien savo kurtais apdarais. Iš lietuvių dizainerių tikrai ne vieno drabužį mielu noru išsirinkčiau. Pavyzdžiui, norėčiau Giedriaus Paulausko džinsų, Dovilės Gudačiauskaitės suknelės, Agnės Kuzmickaitės marškinių... Puikiai įsivaizduoju save, dėvinčią tuos drabužius. Juk kiekvienas žmogus iš dizainerio sukurtos kolekcijos išsirinks tai, kas jam patinka ir tinka. Artimą sau daiktą galima rasti net tokio dizainerio kolekcijoje, kuris šiaip jau nelabai patinka.
Iš užsienio mados ženklų labiausiai turbūt mėgstu japonišką "Comme des Garcons". Mane žavi jų filosofija - visas pasaulis. Jie parodo, kaip viską galima išversti į kitą pusę: pavyzdžiui, išskalbti vilnonį švarką, jį suglamžyti. Puikus modernumo ir klasikos derinimas.
Draugai
Prie žmonių nebandau taikytis. Daugelis mano bičiulių - dizaineriai. Su jais linksma per vakarėlius, nes sieja profesija, yra bendrų temų. Tačiau visai kas kita yra draugai, su kuriais išsikalbi, kurie visada padeda, jei bėda, kurie iš tiesų domisi, kuo gyveni. Turiu kelias tokias drauges ir dėl to esu labai laiminga.
Draugų kompanijoje pasidžiaugiame vieni kitų sukurtais daiktais. Tarkim, vakar Gabrielė (dizainerė Gabrielė Januškevičiūtė - aut.) surengė atsisveikinimo vakarėlį prieš išvažiuodama į Ameriką. Iš spintos ji ištraukė nepaprastai įdomius senos kolekcijos batus, kuriuos jos tėvas savo rankomis padarė. Tie batai odiniai, dailios formos. Taip jų užsimaniau! Džiaugtis kitų darbais labai smagu. Būna, kad aptariame vieni kitų kolekcijas, patraukiame vieni kitus per dantį.
Sūnus Augustas
Jam devyneri. Su Augustu stengiuosi elgtis taip, kaip norėčiau, kad elgtųsi su manimi. Žinoma, kartais tenka būti griežtesnei ir ištarti: "Reikia."
Tikrai nemokau sūnaus, kaip suprasti madą. Argi devynmetis gali ja domėtis? Bet jaučiu, kad Augustas turi skonį. Visada leidžiu jam rinktis, ką nori dėvėti. Manau, vaikas nuo mažų dienų stebi aplinką, kuri jį supa, ir pats ugdo skonį. Nesuprantu tų tėvų, kurie draudžia vaikams rengtis taip, kaip jie nori. Juk egzistuoja mados vėjai, stiliai - reperiai, gotai ar dar kas. O kiek konfliktų šeimose kyla dėl to, kad tėvai neleidžia įsiverti auskaro ar pasidaryti tatuiruotės... Na, dėl tatuiruotės dar suprantu, nes užaugęs vaikas gali jos ir nebenorėti. Augustui turbūt leisčiau, jei labai užsinorėtų, ką nors išsitatuiruoti. Aišku, kai paaugs. Tik sakyčiau: "Bent jau nusiskusk ir tatuiruokis ant galvos, kad galėtum plaukus užsiauginti, kai norėsi paslėpti." (Juokiasi.)
Idėjos
Šių metų "Mados infekcija" man labai patiko. Manau, visi organizatoriai puikiai padirbėjo - gerai buvo ir žiūrovams, ir dalyviams. Jau mąstome apie naują "Mados infekciją". Vos baigėsi šiųmetė, tuoj pat pradėjome planuoti kitą. Labai noriu pasikviesti daug gerų rusų dizainerių. Bet tik dėl įdomumo, kad žmonės galėtų praplėsti savo akiratį, palyginti lietuvių kūrėjus su vertinamais tarptautinėje arenoje. Kvietėme jaunų dizainerių, vertinamų Londone, Paryžiuje. Visa tai - kad "neiškristume iš konteksto", nes mums finansiškai labai sunku patekti ant užsienio podiumų. Kita vertus, gyvename juk sau, tad kodėl turėtume kur nors veržtis? Mes organizuojame savo mados renginį, į kurį pasikviečiame svečių.
Kai kurios užsienyje labai vertinamos kolekcijos lietuvių publikos buvo sutiktos skeptiškai. Greičiausiai dėl to, jog nesigilinama į kontekstą. Vertinama labai paviršutiniškai: gražu, negražu. O kas rūpi dizaineriui, nelabai kam įdomu.
Būtent tokio jo ir norėjau - neįpareigojančios vietos, kur žmonės ateina ir randa mano drabužių, kur atmosfera tokia, kad drąsiai gali užsukti. Dizainas, aplinka atitinka mano skonį. Interjeras vis dar kuriamas. Su architekte Rūta Bagdzevičiūte visą laiką ką nors keičiame, pavyzdžiui, pakabiname naujas užuolaidas. Iš pradžių buvau sumaniusi ant baltos sienos palikti baltą blizgantį užrašą. Dažais išpiešėme jį prieš pat atidarymą. Pradėjome lupti ir matome, kad... nieko nematyti! Teko greitai čiupti kitus dažus ir perdažyti. Naujas interjero idėjas įgyvendinu nuolat. Net kiemelį stengiuosi pagyvinti vis kitais akcentais.
Kelionės
Visada svajojau keliauti. Tai ir darau. Keliauju su draugais, ne su turistinėmis grupėmis. Žinoma, smagiausia, kai svečioje šalyje pažįsti vietinį žmogų, kuris gali daug ką parodyti. Europą jau esu išmaišiusi. Labai patiko Portugalija, Porto miestas, visas Prancūzijos pajūris, Kretos sala, didieji miestai - Londonas, Paryžius. Tačiau labiausiai susižavėjau Japonija. Ji visai kitokia - tarsi atskiras pasaulis. Tokijuje tikrai galėčiau gyventi. Galėčiau ir Paryžiuje ar kur kitur. Pavyzdžiui, nuvykusi į Maskvą iš pradžių visuomet patiriu šoką. Tas miestas visai kitoks: didelis, greitas, purvinas... Tačiau pabuvusi kokią savaitę jaučiuosi taip, lyg būčiau vietinė. Greitai prisitaikau, bet kol kas visada grįžtu namo. Čia man geriausia - ir būti, ir dirbti, ir su žmonėmis bendrauti.
Pasaulyje dar yra daugybė vietų, kurias norėčiau aplankyti. Nebuvau nei Šiaurės, nei Pietų Amerikoje, nei Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje, nei Azijos šalyse... Labai norėčiau nuvykti į Vietnamą, Kambodžą. Ši svajonė, atrodo, greitai išsipildys, nes viena draugė per Naujuosius metus Kambodžoje organizuoja muzikos festivalį. Planuojamas Bjork koncertas senoje šventykloje saulei kylant... Būtinai važiuosiu.
Sandra
Manęs lietuviai taip pat dar neperprato ir nemanau, kad greitai perpras. O ir kam? Jie net nesigilina, tik etiketes kabina - "skandalingoji Sandra", ir to užtenka. Man tai juokinga. Bet savo veiksmais kartais parodau, jog ir spauda, ir žmonėmis galima lengvai manipuliuoti. Gali būti koks nori. Pavyzdžiui, kartą tyčia paskleidžiau gandą, kad "ryžai" nusidažiau plaukus ir nešioju žalius kontaktinius lęšius. Visi patikėjo, apie tai buvo rašoma kaip apie faktą.
Pati dar gerai nesuprantu savęs. Gyvenimu, veiksmais privalai kažką pasakyti, jei, žinoma, turi ką. Tai ir mėginu daryti. Nebandau prisiimti kieno nors kito vaidmens. Ir stengiuosi save išlukštenti, atskleisti kaip žmogų - kas aš esu?
