Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus gydytoja epidemiologė Irina Bulsienė sakė, kad daugiausiai kauniečių, vykstančių atostogauti, skiepijasi nuo hepatito (geltos).
“Jis pasaulyje labai paplitęs. Jeigu žmonės daug keliauja, reikėtų sustiprinti imunitetą ir nuo stabligės”, - kalbėjo I.Bulsienė.
Pernai Kauno medicinos įstaigose nuo hepatito B pasiskiepijo apie 600, nuo hepatito A - apie 400 žmonių, nuo stabligės - apie 9 tūkstančius. Nuo pastarosios ligos skiepijasi ne tik poilsiautojai, bet ir dirbantieji rizikingomis sąlygomis.
“Pavyzdžiui, vandenvalos įmonių darbuotojai”, - teigė medikė.
Prieš kelionę į Ruandą, Kamerūną, Kongą ir kai kurias kitas šalis rekomenduojama skiepytis nuo daugybės ligų: hepatitų A, B, vidurių šiltinės, difterijos, stabligės, poliomielito, o viena procedūra - vakcinacija nuo geltonojo drugio yra privaloma. Neturintieji specialios pažymos, kad procedūra atlikta, dėl didelės rizikos užsikrėsti šia liga nebus įleidžiami, pavyzdžiui, į Egiptą, Maldyvus, o pakliuvę į Indiją gali būti izoliuojami 6 dienoms.
Vykstantiesiems, pavyzdžiui, į Meką Saudo Arabijoje privalomi skiepai nuo meningokokinės infekcijos. Jos protrūkiai ten dažniausiai kyla lapkričio-birželio mėnesiais.
Kuo toliau vyksta, tuo atidesni
UAB “Vakarų sala” vadybininkė Rita Gradeckaitė dar pernai pastebėjo, kad užsisakiusieji keliones į Tunisą, Egiptą daugiau dėmesio nei anksčiau skiria skiepams.
UAB “West Express” vadybininkė Rasa Krackytė sakė, kad nuo infekcinių ligų skiepijasi tik vykstantieji į tolimesnes keliones - į Centrinę, Pietų Afriką, Pietų Ameriką. Pasak jos, žmonės žino, kad rekomenduojama skiepytis ir prieš poilsį lietuvių pamėgtoje Turkijoje, Egipte, Tunise, Maroke, bet tai daro retas.
Dažnai lietuvių lankomoje Turkijoje, Meksikoje, Maroke, Kuboje, Kroatijoje, Graikijoje, Ispanijoje nėra privalomų skiepijimų reikalavimų keliautojams, tačiau ten didelė rizika užsikrėsti hepatitu A, difterija, stablige. Tunise, Turkijoje, Margaritos saloje Venesueloje, Indijoje, be šių ligų, gresia susirgti ir vidurių šiltine.
Net ir pasiskiepijus reikia vengti galimai užteršto maisto ir vandens.
“Vyraujantis sveikatos sutrikimas - viduriavimas, nes nuo virusų, sukeliančių viduriavimą, skiepų nėra. Tačiau taip galima apsisaugoti nuo vidurių šiltinės. Žmonės nuo jos skiepijasi, nes žino, kokia sunki ši liga. Pasitaiko net mirties atvejų”, - sakė I.Bulsienė.
Nuo vidurių šiltinės pernai pasiskiepijo apie 200 kauniečių.
Norint apsisaugoti nuo žarnyno ligų, nereikėtų gerti vandens iš čiaupo. Valytis dantis reikėtų taip pat pirktu parduotuvėje vandeniu. Negerti gėrimų, atšaldytų ledo gabaliukais, nes jie gali būti iš čiaupo vandens.
Valgyti patartina troškintas daržoves, pasterizuotą pieną bei termiškai apdorotą maistą. Rekomenduojama rinktis nulupamus vaisius, pavyzdžiui, apelsinus, kokosus. Nereikia glostyti beždžionių, asilų, šunų, kačių ir kitokių gyvūnų, nes jie gali būti ligų nešiotojai. Būtina kuo dažniau plauti rankas.
Geria vaistus
Visoje Indonezijoje, išskyrus Džakartą, kitus didelius miestus ir turistų lankomas Balio bei Javos salas, taip pat Indijoje, Tailande visus metus gana didelė rizika susirgti maliarija. Nuo jos skiepų nėra, tik vaistai. Jie geriami profilaktiškai.
Vykstantiems į Pietų Afriką rekomenduojama pasiskiepyti nuo pasiutligės. Tiesa, ji paplitusi visame pasaulyje, išskyrus Skandinaviją, Didžiąją Britaniją, Australiją, Naująją Zelandiją, Japoniją. Paprastai keliautojai šia liga užsikrečia labai retai.
Išsirengusiesiems į tolimesnę kelionę kreiptis į medikus rekomenduojama prieš du mėnesius ar dar anksčiau, nes laukia daug skiepų. Tokia imuninė apsauga gali kainuoti apie 300 litų. Daug keliaujantiesiems kiekvieną kartą skiepytis nereikia. Imunitetas daugeliui infekcijų po vakcinacijos susiformuoja 10 metų.
Vėliausiai kreiptis dėl geltonojo drugio skiepų galima iki kelionės likus dešimčiai dienų. Kitas vakcinas suleisti taip pat galima ne vėliau nei prieš dvi savaites. Pavėlavus, kelionės metu dar gali būti nevisiškai susiformavęs imunitetas atitinkamai ligai ir galima ja užsikrėsti, tiesa, tokiu atveju bus sergama lengvesne ligos forma.
Medikai pataria nesimaudyti tropiniuose vandenyse, ypač jei paplūdimyje yra apie pavojų įspėjantys ženklai. Ten yra paplitusi šistosomatozė (bilharciozė). Šios infekcijos sukėlėjai įsiskverbia per odą. Daugelį metų besitęsianti infekcija gali sukelti kepenų sutrikimus. Pirmą kartą užsikrėtusiam žmogui niežti odą, pakyla temperatūra. Kai kurių kitų tropinių parazitų mikroskopinės lervos gyvena sausumoje. Keliaujantieji į tuos kraštus turėtų visada avėti batus, vengti kuprinę padėti ant žemės, kad lervos negalėtų pakliūti ant odos ir pro ją prasiskverbti į organizmą.
Lietuvoje tyko erkės
Medikai pataria skiepytis net ir atostogaujantiesiems Lietuvoje. Mes gyvename didelės erkinio encefalito rizikos šalyje. Pernai nuo erkinio encefalito pasiskiepijo apie 2500 kauniečių. Šiemet tikimasi, kad tokių bus dar daugiau, nes yra labai daug erkių.
Pasak I.Bulsienės, daugiausiai šių mažų encefalito, Laimo ligos nešiotojų yra centrinėje Lietuvoje: Šiauliuose, Panevėžyje ir Kaune. Jų yra net ir miestų parkuose. Užsikrėsti galima net geriant nevirintą ožkų ar karvių, kurias užkrėtė erkės, pieną. Lietuvoje nemaža tikimybė užsikrėsti ir stablige. Skiepai imunitetą kraujo užkrėtimui suformuoja dešimčiai metų.
