Galbūt iki 7 proc. nedarbas bus sumažintas tik 2004-aisiais metais.
Tačiau kol kas nedarbas tik didėja - lapkričio mėnesį net oficialus nedarbo rodiklis persirito 12 proc. ribą. To dar niekada nebuvo ir nelabai matyti, kokių liberalai imasi ar žada imtis priemonių nedarbo didėjimui sustabdyti.
Priminsime, jog lygiai prieš metus oficialus nedarbo lygis šalyje buvo 9,5 proc. Neoficialiais duomenimis, darbo neturi beveik kas ketvirtas darbingas Lietuvos žmogus.
Kaip spėja Darbo biržos specialistai, žiemą nedarbas gali tik didėti ir galiausiai gali pasiekti 13 proc. ribą. Nors bedarbystė Lietuvoje tapo viena didžiausių socialinių problemų, ji ekspertų teigimu, mūsų šalyje kol kas beveik niekaip nesprendžiama.
Vyriausybė pateikia tik vieną argumentą, esą darbo vietų daugėti ims tik kai atsigaus šalies ekonomika.
Tad dabar niekas nieko ir nedaro, o laukia ūkio krizės pabaigos. Todėl nelabai aišku, kodėl prieš rinkimus daugumos partijų rinkimų programose kaip vienas pagrindinių buvo įrašytas pažadas: “Mažinsime bedarbystę, didinsime darbo vietų skaičių”.
Tvirtinta, kad naujos darbo vietos – tai svarbiausias gerovės šaltinis. Nerealius pažadus dalijantys politikai elgiasi labai neatsakingai, arba jie tiesiog nesupranta, kad darbo vietas kuria ne Seimas, ne Vyriausybė, o verslininkai.
Liūdniausia, kad sukurti naujas darbo vietas dažniausiai žada žmonės gyvenime nesukūrę nei vienos darbo vietos. Po rinkimų liberalų retorika pasikeitė - dabar jie apie naujų darbo vietų kūrimą beveik nekalba ir vis primena, kad žmonės turėtų patys imtis iniciatyvos, o ne laukti kažkokių išganingų sprendimų iš valdžios.
Druskininkai 25,5 proc.
Pasvalys 22,3 proc.
Akmenė 22 proc.
Panevėžys 16,1 proc.
Šiauliai 15,5 proc.
Klaipėda 9,3 proc.
Kaunas 8,6 proc.
Vilnius 8,4 proc.
Kretinga 7,5 proc.
Anykščiai 6,9 proc.
Bendras 12,1 proc.
Šaltinis: Lietuvos darbo birža
Statistikos departamentas apie nedarbą pateikia kiek kitokius duomenis:
JAV 4 proc.
Japonija 4,5 proc.
Rumunija 6,2 proc.
Vengrija 6,9 proc.
Slovėnija 7,4 proc.
Čekija 8,5 proc.
ES 10,3 proc.
Estija 11,7 proc.
Lenkija 12,5 proc.
Lietuva 13 proc.
Bulgarija 14,1 proc.
Slovakija 15,8 proc.
Albanija 17,8 proc.