Prieš puldami kaltinti save dėl nekompetentingumo tėvystės klausimais ar priimdami sprendimą, jog atžala turi dėmesio sutelkimo sutrikimų, gal verčiau pagalvokite – o gal jam paprasčiausiai trūksta miego, rašoma mychild.com.

Niekas neneigia, kad miego stygius turi įtakos suaugusių savijautai. Žmonių daromos klaidos, kurias lemia nuovargis, yra įvardijamos kaip daugumos didžiausių šių laikų industrinių katastrofų pagalbinis veiksnys. Tyrimai tik patvirtina, kad miego trūkumas tiesiogiai susijęs su polinkiu į nelaimingus atsitikimus.

Adelaidės Karalienės Elžbietos ligoninėje atlikti tyrimai rodo, kad parą nemiegojusių suaugusiųjų akių ir rankų koordinacija prilygsta tai, kurią turi žmogus, kurio kraujyje yra 0,1 promilės alkoholio.

Taigi visai akivaizdu, kad miego stygius neigiamai veikia ir vaikus. Kaip rodo Izraelyje atliktas tyrimas, neišsimiegantys mokyklinio amžiaus vaikai dažniau skundžiasi nuovargiu, mieguistumu ir dėmesio sutelkimo sunkumais. Atliekant šį tyrimą buvo nagrinėti miego modeliai, pamokų pradžios laikas ir vaikų darbingumas dienos bėgyje. Mokslininkai padarė išvadą, kad ankstyva pamokų pradžia neigiamai veikia miegą ir vaikų elgseną dienos metu. Manoma, kad jei vaikai turėtų galimybę vėliau keltis, jų pasiekimai mokykloje būtų geresni.

Vis dėlto sąvoką „keltis vėlai“ reiktų atidžiau panagrinėti. Kaip tvirtina pediatras Rickas Jarmanas, jeigu vaiką rytais reikia kelti nepaisant to, kad jis atsigulė laiku, ir dar jis ilgą laiką vaikšto apsiblausęs, vadinasi jo miegas nėra kokybiškas. R. Jarmanas sako: „Sveiki vaikai rytais šoka iš lovos“.

Pediatras aiškina, kad vaikų nuovargio apraiškos skiriasi nuo suaugusiųjų, kurie paprastai žiovauja ir snūduriuoja. Pavargę vaikai dažniausiai tampa irzliais, pernelyg aktyviais, greitai supykstančiais. Jei naktimis neišsimiega, į darželį einantys vaikai dienomis gali gana netrumpai snausti, o vyresnieji grįžę namo iš mokyklos krenta miegoti. R. Jarmanas sako, kad beveik visada blogai išsimiegantys vaikai turi problemų mokykloje. Pediatras tvirtina, kad vaikai prastai miegoti gali dėl kelių priežasčių: padidėjusių tonzilių ar adenoidų, arba dėl kai kurių medikamentų poveikio.

Padidėjusias tonziles ar adenoidus turintys vaikai dažniausiai kvėpuoja per burną, juos gali kankinti pasikartojantis tonzilitas. Jie naktimis garsiai knarkia, springsta ir dūsta, o kai smegenims ima stigti deguonies, atsibunda. Toks miegas nėra pilnavertis.

Vaistai, skiriami epilepsija sergantiems vaikams arba stimuliantai, kuriuos medikai išrašo dėmesio sutrikimų turintiems vaikams, taip pat neigiamai veikia miegą. R. Jarmanas sako: „Vienas procentas visų mokyklinio amžiaus vaikų vartoja šiuos stimuliuojančius medikamentus, kurie turi teigiamos įtakos mokymuisi, tačiau tuo pačiu turi ir neigiamos įtakos – vaikai jaučia nuovargį“.

Pediatras pripažįsta, kad tarpusavio ryšys tarp prasto miego ir mokymosi problemų – tai atvejis, kai sunku atskirti priežastis ir pasekmes. Neišsimiegojimas gali tapti prasto mokymosi priežastimi, bet tai gali būti ir prasto mokymosi rezultatas. „Jeigu vaikas šešias valandas per dieną, penkias dienas per savaitę patiria didelius sunkumus, tai neišvengiamai turės įtakos jo elgesiui bei miegui“, – įsitikinęs R. Jarmanas.

Švietimo ir raidos psichologė Helen McGeorge mano, kad nuovokus pedagogas sugebės atskirti chronišką nuovargį ir tikrus mokymosi sunkumus. Vis dėlto ji pripažįsta, kad su problemomis mokykloje susiduriantys vaikai greičiau pavargsta ir yra neramesni: „Vaikas, kuris visą dieną stengiasi išlikti žvalus ir galbūt nuolat girdi, kad reikėtų labiau pasistengti, taps vis neramesnis. Šis nerimas gali paveikti vaiko gebėjimą užmigti bei gali tapti blogų jo sapnų priežastimi. Šis ratas daro vaikui ne tik socialinį ir emocinį poveikį, bet taip pat gali turėti įtakos jo kognityvinei veiklai“.

Pradinukų mokytoja Mary Di Felice tvirtina, kad vaikai, kurių raida nėra visai tokia, kokia turi būti, turi problemų su užduočių atlikimu. Bet kokia kognityvinė užduotis kelia jiems nuovargį. Jie negali išlikti susikaupę, nes pernelyg nuvargsta, todėl galiausiai išsenka. Tokiems vaikams nesėkmės kelia emocinį o bet kokia užduotis – fizinį stresą. Dažniausiai tokie vaikai miega itin neramiai.

M. Di Felice pataria tėvams į miego sutrikimus žiūrėti kaip į simptomus – gilesnių problemų pasekmę, o ne pirminę problemą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)