Ar mokymasis priklauso nuo klausymosi įgūdžių?

Klausymosi, skirtingai nuo skaitymo ir rašymo, nemokoma mokykloje. Daugelis mūsų mano, kad tai yra paprastas dalykas, ir jei sugebame išgirsti nurodymus, kaip susirasti tualetą, tai nieko kito ir nereikia. Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad klausymasis yra labai svarbi mokymosi mokykloje dalis ir turėtų būti pagrindinė asmeninio bendravimo su kitais žmonėmis priemonė. Paskaičiuota, kad nuo 50 iki 75 proc. laiko, kuris praleidžiamas klasėse, mokiniai klausosi mokytojo, kitų mokinių ar garso įrašų.

Ar tėvai gali pamokyti vaikus geriau klausytis?

Klausymosi įgūdžius tyrusių mokslinių darbų rezultatai nurodo, kad būti geru klausytoju reiškia nukreipti dėmesį į perduodamą informaciją ir apžvelgti svarbią informaciją. Vaikai gali pamokyti vaikus gero klausymosi elgesio ir patarti jiems, kaip klausytis mokantis, kaip atsirinkti esmines girdimų dalykų detales, kaip klausti svarbių klausimų. Kartais verta „parodyti“ vaikui, kad aktyvus klausytojas yra tas, kuris žiūri kalbėtojui į akis ir pasiryžęs išjungti televizorių, kad klausytojo neblaškytų išoriniai trikdžiai.

Gerų klausymosi įgūdžių modeliavimo patarimai

Būkite susidomėję ir dėmesingi. Vaikai supranta kada jie būna patraukę savo tėvų dėmesį pagal tai, kaip tėvai atsako arba neatsako. Pamirškite telefoną ar kitus trikdžius. Palaikykite akių kontaktą parodydami, kad tikrai klausotės.

Skatinkite bendravimą. Kartais vaikams reikia paskatinimo kalbėti. Pokalbį galite pradėti patys, paprašydami papasakoti apie praleistą dieną mokykloje. Vaikai yra labiau linkę dalintis savo mintimis ir jausmais, kai jaučia, jog yra svarbūs klausytojams.

Klausykitės kantriai. Žmonės mąsto greičiau nei kalba. Vaikų žodynas ir patirtis kalbant yra riboti, todėl jiems surasti tinkamą žodį dažnai reikia daugiau laiko nei suaugusiems. Klausykitės taip, lyg turėtumėte marias laiko.

Išklausykite vaikus. Venkite nutraukti juos anksčiau nei jie pabaigs kalbėti. Nesunku suformuoti vaiko nuomonę ar sumenkinti vaiko požiūrį dar prieš jiems išsakant viską, ką nori. Nors gali būti sunku išklausyti pagarbiai, gerbkite vaikų teisę turėti ir išreikšti savo nuomonę.

Išklausykite ir nežodinę informaciją. Daugelis vaikų bendrauja ne tik žodžiais, bet ir balso tonu, veido išraiška, energingumu, stovėsena ar elgsenos pakitimais. Dažnai tai, kaip kalbama, būna svarbiau už tai, kas kalbama. Kai vaikas būna akivaizdžiai nuliūdęs, raskite jam laiko tuo metu ar bent jau tą pačią dieną, padėkite jam išsiaiškinti savo jausmus.

Kaip pagerinti bendravimą su vaikais

Parodykite susidomėjimą. Nuolat klauskite vaiko nuomonės. Jei parodysite vaikui, kad jums tikrai įdomu, ką jis galvoja ir kokia yra jo nuomonė, jam bus lengviau išsakyti jums savo mintis.

Venkite uždarų klausimų. Užduokite vaikui tokius klausimus, kurie praplėstų pokalbį, o ne jį nutrauktų. Tokie klausimai, į kuriuos pakanka atsakyti taip arba ne, gali užbaigti pokalbį. Klausimai, kuriais prašoma nusakyti, paaiškinti ar pasidalinti idėjomis, praplečia pokalbį.

Praplėskite pokalbį. Pabandykite pasirinkti pokalbio su vaiku fragmentą. Reaguokite į jo teiginį užduodami klausimą, kuriame pakartojama ar panaudojama dalis žodžių, kuriuos pavartojo jūsų vaikas. Kai naudojate paties vaiko frazes ir terminus, sustiprinate jo pasitikėjimą savo kalbėjimo įgūdžiais ir žodynu bei užtikrinate, kad jo idėjos yra išklausomos ir vertinamos.

Dalinkitės savo mintimis. Pasidalinkite su vaiku savo mintimis. Pavyzdžiui, jei nesugalvojate, kaip perstatyti baldus, tai paskatinkite perstatymo procese dalyvauti ir vaiką. Įtraukite jį, užduodami tokį klausimą: „Nežinau, kur pastatyti šią lentyną. Kaip manai, kur jai būtų tinkamiausia vieta?“

Stebėkite ženklus. Stebėkite vaiką, kad pastebėtumėte ženklus, jog jau laikas baigti pokalbį. Kai vaikas pradeda spoksoti į tuščią erdvę, kvailai atsakinėti ar prašyti jūsų pakartoti kelis jūsų komentarus, tikriausiai jau atėjo laikas baigti pokalbį.

Įsijauskite. Vienas svarbiausių geram klausytojui reikalingų įgūdžių – gebėjimas įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje, justi empatiją kalbėtojui, bandant suvokti jo mintis ir jausmus. Kaip tėtis ar mama, stenkitės suprasti vaiko jausmus, juos kartodami. Galite įsijausti į vaiko būseną komentuodami: „Atrodo taip, lyg pyktum ant matematikos mokytojos“. Persakymas ar perpasakojimas to, ką vaikas pasakė, yra naudingas tuomet, kai jie patiria stiprias emocijas, apie kurias gali ir patys nelabai aiškiai supranta.

Padėkite išsiaiškinti. Kai klausotės, padėkite vaikui išsiaiškinti jausmus, persakant juos savo žodžiais. Jūsų platesnis žodynas gali padėti vaikui kiek įmanoma tiksliau ir aiškiau išreikšti savo mintis ir įsigilinti į žodžių prasmę.

Kodėl tėvai svarbūs kuriant vaiko bendravimo įgūdžius?

Tėvų vaidmuo, kuriant vaikų bendravimo įgūdžius, yra esminis, nes vaikai su tėvais praleidžia daugiau laiko nei su bet kuriais kitais suaugusiais žmonėmis. Suaugusieji, tėvai ir mokytojai yra stiprus blogo arba gero bendravimo pavyzdys. Bendravimo įgūdžių lavinimui įtakos turi pavyzdžiai, kuriuos vaikai mato ar girdi. Tėvai ir mokytojai, su susidomėjimu, dėmesiu ir kantrybe besiklausantys savo vaikų, pateikia gerą pavyzdį. Geriausias klausytojas, kurį gali rasti vaikas, yra suaugęs žmogus, kuris jam yra svarbus ir kuris juo domisi.