Nenorėdamos atsilikti, užsukome pas poną Rimą Kavaliauską, VšĮ "Pirties akademija" vadovą, - ir jis mus užbūrė pirtelės magija.
Lietuviška = suomiška = rusiška
Visos esate girdėjusios apie suomišką, rusišką ar turkišką pirtį, tačiau ar žinote, kad toks pirčių skirstymas atsirado neseniai ir yra ne visai tikslus: atspindi ne pėrimo ir maudynių procesą, o mūsų šalyje susiformavusius garinių pirčių tipus *.
Rimas: "Dviejų kaimynų pirtys gali labiau skirtis nei Helsinkio ir Vilniaus pirtys. Išskirtinumas priklauso nuo kūrenimo būdo, ventiliacijos, vandens pylimo, temperatūros, kuri gali svyruoti nuo 60 iki 120 celsijų".
Iš kur tada atsirado šie pavadinimai? Sovietmečiu partinės nomenklatūros netenkino pirtys, kurias turėjo paprasti žmonės - maudytis ten, kur maudosi dauguma, buvo ne lygis. Anų laikų statuso sampratą vienu sakiniu puikiai išreiškė George'as Orvellas knygoje "Gyvulių ūkis": visi lygūs, tačiau vieni lygesni už kitus.
Rimas: "Kadangi viršūnėlės gaudavo deficitinių prekių, buvo steigiamos pirtys tiems lygesniems piliečiams".
Sauna
Taip atsirado pirtys, pastatytos pagal importines suomių technologijas. Jas vadino saunomis ir prižiūrėjo ūkvedžiai.
Rimas: “Šie labai brangino užsienines krosneles ir ėmėsi pernelyg griežtų apsaugos priemonių, kurios ilgainiui suformavo mitą, kad suomiškoje pirtyje negalima laistyti vandens, esą ten turi būti sausa ir labia karšta. O vandens lieti neleisdavo dėl žemiškos priežasties - kad neperdegtų elementai, nes juos pakeisti būtų buvę sunku.
Jei paklaustumėte suomių, ar jie pirtyje naudoja vandenį, jūsų nesuprastų. Jų ir mūsų tradicinės pirtys mažai kuo skiriasi. Net elektrinėse viešbučių saunose stovi kibiriukai su vandeniu ir samteliu - prašom, imk ir pilk! Suomijos tradicijose neprarastas supratimas, kad pirties dvasia -- nuo akmenų kylantis garas.”
Turkiška
Pirties pavadinimas "turkiška" taip pat nėra tikslus, mat turkai šį paprotį perėmė iš arabų, o šie - iš romėnų. Tokios pirties esmė – ne maudynės, o greičiau jas lydinčios procedūros: masažai, kūno šveitimai.
Rimas: "Vadinamoji turkiška pirtis artima mūsiškei, tik šlapią atmosferą čia sukuria ne pilamas ant akmenų vanduo, o garo generatoriai. Šią pirtį labiau mėgsta karščio netoleruojantys žmonės – temperatūra žemesnė, o drėgmė didesnė. Tokioje pirtyje geriau jaučiasi širdies ligomis sergantys žmonės".
Rusiška
Pėrimo ir maudynių technika "rusiškoje" pirtyje taip pat niekuo nesiskiria nuo lietuviškos. O ir tradicijos vienodos.
Rimas: "Rusijos ir Lietuvos kaimuose anuomet vyravo tradicija statytis bendrą pirtį, nes nuosavai neužtekdavo pinigų ir būdavo pernelyg rizikinga - medinės savo darbo dažnai degdavo. Pirtį statydavosi kelios šeimos, kad nelaimės atveju galėtų greičiau atstatyti ir kad pirtyje sklandytų bendruomenės dvasia.
Juk į pirtį eiti vienam, dviese ar net su šeima nuobodoka. Pirtis visais laikais buvo suprantama ne tik kaip higienos priemonė, bet ir kaip vietos bendruomenės susibūrimo vieta: ta, kurioje aptariami svarbūs reikalai, taikomi ginčininkai, taisoma fizinė ir dvasinė bendruomenės nario sveikata.”
Infraraudonųjų spindulių
Dabar itin paplitusios infraraudonųjų spindulių pirtys.
Rimas: “Jos atkeliavo iš sporto medicinos, o principas paprastas - kūnas šildomas šiluminiais spinduliais. Tai puiki terapijos procedūra: žmogus gausiai prakaituoja, o širdis nėra taip apkraunama kaip įprastoje pirtyje. Vis dėlto tupėdamos kabinoje pasigesite tikros pirties magijos: įkaitusių akmenų kvapo, garo šnypštimo, vantų...”
Garinė
Be to, pirties funkcija - ne tik įšildyti kūną, bet ir priartinti žmones prie pirminių gamtos pradų, ką parodo pirties metafizika.
Rimas: “Tradicinėje garinėje pirtyje susitinka keturios gamtos stichijos: ugnies karštis, akmuo, vanduo ir oras. Nuo seno pirtį žmonės gerbė kaip vietą, kurioje kinta kūno ir psichologinė būsenos: kūnas išsivalo, dvasia atjaunėja. Juk ne veltui sakoma: po pirties jautiesi kaip naujai gimęs. Visi šie pojūčiai asocijuojasi su ypatinga pirties atmosfera, kurioje ir elgtis reikėtų ne bet kaip".
Kaip elgtis pirtyje
- Pirmiausia, ką reikėtų padaryti ruošiantis į pirtį, - tai gerai pagalvoti, ko ten einate: gal norite atsipalaiduoti, nuplauti per dieną sukauptus rūpesčius, nerimą; o gal siekiate pamaloninti kūną, palengvinti jo skaudulius?
Rimas: "Jei suvoksite, ko norite, greičiausiai tai sugebėsite padaryti efektyviau nei eidami tik šiaip sau. O į pirtį galite eiti nors ir kasdien, tačiau tuomet procedūra savaime bus trumpesnė".
- Jei norite pasivanoti, vantą galite susirišti pačios, o jei nepasitikite savimi, jų ankstų šeštadienio rytą ieškokite turguje. Parduodamos ir pirčių parduotuvėse, prekybos centruose. Kaina svyruoja nuo 2 iki 4 Lt.
- Vokietijoje prie kiekvienos pirties iškabintos taisyklės. Tačiau jos varžo žmogų, neleidžia atsipalaiduoti, o tai - būtina sėkmingo pirties proceso sąlyga.
Vietoj griežtų taisyklių verčiau susikurkite harmoningą atmosferą: pirtyje turi būti šilta, bet ne per karšta, svarbu, kad būtų gryno oro, kad nebūtų nemalonių kvapų.
Rimas: "Normali temperatūra pirtyje svyruoja nuo 60 iki 80 laipsnių. Tačiau šilumą stenkitės išgauti garu, o ne be saiko kūrendamos krosnelę.
Pirtis panaši į važiavimą automobiliu - važiuoti per 100 km/h greičiu rizikinga, kaip ir kaitintis 100 laipsnių karštyje. Gurmaniška pirtis susidaro būtent iš garo, kuris kyla nuo akmenų. Jei pirtyje įmontuota elektrinė krosnelė, oras bus per sausas, o garo efektas prastesnis.
Tiesa, pirtyje reikia elgtis kaip bažnyčioje: nesibarti, nepasakoti anekdotų. Ir viską daryti perpus lėčiau. Kai žmogus atsipalaiduoja, nešneka nereikalingų dalykų, įsiklauso į kūno kalbą, pirties išmintis jį kilsteli į kitą lygmenį.
Žmogus gali nieko nežinoti apie kūną, tačiau jis turi milijono metų išmintį ir pirtyje turi įsiklausyti į kūno pojūčius, kad neperkaistų, o iš pirties paimtų visa, kas geriausia".
- Eidamos į pirtį, nusivalykite makiažą, nes drėgnoje pirtyje šešėliai, blakstienų tušas suskystės ir nuvarvės - gali patekti į akis ir sudirginti.
Rimas: "Viešose pirtyse prašoma prieš procedūrą nusiprausti visą kūną. Tai daroma higienos sumetimais. Tačiau nuosavoje pirtyje specialiai praustis prieš kaitinantis nereikia, nebent esate stipriai suprakaitavusios. Jei naudojate daug kūno kosmetikos, nusiprausti reikėtų, ypač jei kosmetika ne itin kokybiška.
Retsykiais moterys stebisi, kodėl po pirties rankšluostis keistai "kvepia". Nieko keista - organizmas į odos paviršių išstumia poodiniame sluoksnyje susikaupusius cheminės kosmetikos likučius".
- Jei į pirtį einate norėdamos atsipalaiduoti ir atgaivinti kūną, nepamirškite protėvių tradicijų. Pirties kvapui pagerinti naudokite kvapias vaistažoles (čiobrelius, mėtas), o kūnui - jų arbatą.
Rimas: "Gerti reikia, nes prakaituojant organizmas praranda iki 1,5 l skysčių. Rekomenduoju šiltą žolelių arbatą - lengviau ištversite karštį, be to, ją gerti sveika".
Pastebėta, kad grožio terapijos procedūros pirties sąlygomis veikia stipriau. Jei norite išvalyti odą šveičiamuoju kremu ar ją atgaivinti kaukėmis, pirtis - pati tinkamiausia vieta. Garas atveria poras, dėl to oda sugeria daugiau veikliųjų medžiagų. Pirties procedūros stabdo ir raukšlių atsiradimą.
Rimas: "Apie 25-uosius gyvenimo metus prasideda natūralus odos senėjimas: ląstelės mažiau aprūpinamos deguonimi, dėl to oda ima glebti.
Pirties procedūros (kaitinimasis, pėrimas vantomis, apipylimas šaltu vandeniu) aktyvina kraujotaką, maitinančią ląsteles šviežiu deguonimi. Taip pat stiprina imunitetą, gydo sąnarių ligas - kuo daugiau kraujo priplūsta į sąnarį, tuo jis labiau aprūpinamas deguonimi, išvalomas. Juk nuo senų senovės skaudamus sąnarius, raumenis šildydavo ir vanodavo.
Pirties procedūros skatina medžiagų apykaitą ir šalinimo procesus. Kuo labiau žmogus prakaituoja, tuo daugiau toksinų pasišalina pro atsivėrusias odos poras. Ne veltui romėnai vieni kitų teiraudavosi: kaip prakaituoji? Stenkitės prakaituoti, tačiau neapkraukite organizmo – kad paskatintumėte prakaitavimą, nebūtina eiti į labai karštą pirtį ir sėdėti valandą! Eikite po truputį, kad kūnas priprastų.
(O jei žmogus neprakaituoja?) Neprakaituojančių 80 laipsnių temperatūroje nebūna... Žinau, kad norėdami paskatinti prakaitavimą kai kurie žmonės kūną trina druska. Tai veikia, tačiau jei trinsite sausą kūną, nebus efektyvu, o jei intensyviai brūžinsite įkaitusį, galite nutrinti odą - perštės..."
Tykantys pavojai
- Retsykiais medikai ligoniams, ypač kurių aukštas kraujospūdis, draudžia eiti į pirtį, esą tai rizikinga.
Rimas: "Taip sako, nes įsivaizduoja, kad pirtis - tai vieta, kurioje žmonės būtinai kaitinasi 110 laipsnių karštyje, sėdi tiek, kiek ištveria... O juk pirtyje galima reguliuoti temperatūrą ir nebūtina varžytis, kas ilgiau išsėdės. Pirtis - ne sportas, čia nėra su kuo lenktyniauti, nes susitelki tik į save, į kūno pojūčius".
Jei pajutote, kad per karšta, išeikite. Garinėje pirtyje rekomenduojama būti apie 40 min., tačiau viskas priklauso nuo individualių savybių, juk kai kam net 5 min. per daug.
Rimas: "Pirmas apsilankymas turi būti trumpiausias, kad kūnas prisitaikytų prie pakitusios temperatūros. Apšilusios atsivėsinkite drungnu vandeniu. Naujokes įspėju: venkite kraštutinumų! Po pirmo ir antro apsilankymo pirtyje nešokite į eketę ir nesivoliokite sniege. Galite persišaldyti. Verčiau apsipilkite vandeniu".
- Kadangi pirtyje slidu, nesineškite į ją stiklinių indų. Būkite apdairios: prisilietusios prie įkaitusios krosnelės, galite nusiplikyti.
- Romantikai retsykiais vietoj pilnos žmonių pirties renkasi ant kalniuko pastatytą karšto vandens pripildytą kubilaitį. Puiku, jei nėra vėjo, priešingu atveju gresia sloga ar rimtesnės ligos.
Rimantas: "Kubilas su karštu vandeniu primena ne pirtį, o vonią. Gamta, žvaigždėtas dangus suteikia romantikos, bet nebūtinai procedūra dėl to sveikesnė. Jei vėjuotą žiemos dieną sėdėsite karštame kubile, o galva šals, rizikuojate susirgti. Verčiau rinkitės ramią dieną. Tuomet nuo karšto vandens kylantis garas apgaubs galvą ir apsaugos nuo šalčio.
Kitas dalykas - pirtyje prakaituojame ir taip aušinamės, o lindėdami karštame vandenyje intensyviai keliame kūno temperatūrą. Išlipusios iš kubilo, jausitės taip, lyg būtų pakilusi temperatūra".
- Didžiausias pavojus - velnio lašai.
Rimas: "Gamta nemėgsta tuštumos, o kai galvoje tuštuma, ją greitai užpildo alkoholis... Retsykiais į pirtį patenkama tarsi automatiškai: kažkas pakvietė į gimtadienį, pranešė, kad bus pirtelė... Ir scenarijus rutuliojasi nesąmoningai: iš pradžių traukiama į parduotuvę svaigalų ir užkandos, paskui - į pirtį.
Alkoholis keičia mūsų būseną iš niūrios į linksmesnę, tačiau nerūpestingą - mažina sąmoningumą, adekvatų realybės suvokimą, ko pirtyje būtinai reikia. Alkoholis stipriai veikia kraujo apytaką: kai kurios smegenų dalys nepakankamai aprūpinamos deguonimi, todėl karštoje pirtyje galima nualpti. Pasitaiko tragiškų atvejų - kai girtuoklis iš pirties taip ir neišeina...
Galite pasipiktinti: "Kaipgi be alaus?!" Nereikia pulti į kraštutinumus. Dėl įdomumo pabandykite alų gerti šiek tiek kitaip - nepliaupkite prieš pirtį ir joje. Patikėkite, alaus puta po pirties kur kas gardesnė".
Pirtis * Temperatūra * Drėgmė
Sausa garinė (pastaruoju metu išpopuliarėjęs saunos tipas) 90-100°C 5-20%
Drėgno oro pirtis (lietuviška, suomiška) 70-90°C 20-40%
Garinė pirtis (lietuviška, suomiška) 60-80°C 30-50%
Drėgnoji garinė pirtis (lietuviška, rusiška) 50-70°C 50-70%
Garų tropinė pirtis (pastaruoju metu paplitusios "turkiškos" kabinos) 40-50°C 70-100%