Vilniečiui Dainiui vedybinė sutartis - privalomas dalykas poros santykiuose. Vyras tokią sutartį pasirašytų ir pats.

"Aplinkinių žmonių patirtis verčia taip manyti. Man normalu, kad skyrybų atveju pora pasiima tai, kas priklauso kiekvienam, o ne deda viską į krūvą ir tada dalinasi", - sakė Dainius. Pasak vyro, poros jausmai ir finansinė padėtis neturi nieko bendra ir tai reikia atskirti.

"Jei mano antroji pusė nesutiktų pasirašyti tokios, viską į vietas sudėliojančios sutarties, aš rimtai susimąstyčiau apie mūsų bendrą ateitį", - sakė Dainius.

Vilnietė Solveiga išteka šį mėnesį. "Vedybų sutartys žlugdo romantiškus jausmus. Pasitikiu žmogum, už kurio teku, ir apie galimas skyrybas nė negalvoju. Tačiau, jei santuoka iš išskaičiavimo, kai meilės nėra, tokios sutartys - visai normalus dalykas", - sakė mergina.

"Negalėčiau suformuoti stereotipo, kokios tai poros. Pasikonsultuoti ar sudaryti sutartis ateina tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Būna ir tokių, kurias palydi tėvai", - pasakojo Klaipėdos pirmojo notarų biuro notaras Marius Stračkaitis. Į notariatą poros ateina jau apsitarusios būsimos sutarties sąlygas, todėl ginčų išklausyti notarams netenka.

"Juk tai vedybų sutartys, vis tiek žmonės ateina su gerais ketinimais ir turi viltį, kad gyvens kartu. Jie tik pasinaudoja įstatymų suteikta galimybe apsisaugoti nuo nemalonių pokalbių notariatuose ar teismų dėl turto dalybų, jei būtų nutraukta santuoka", - teigė notaras.

Lietuvių vedybų sutartyse pikantiškų sąlygų, kokių galima aptikti JAV teisėje, vargu ar rastume. Įstatymleidžiai griežtai reglamentavo sąlygas, kurių negalima įtraukti į sutartis, ir dėl ko galima susitarti.

Tuo tarpu bažnyčia prieš vedybų sutartis nusiteikusi gan skeptiškai. Kauno arkivyskupijos kurijos kanclerio monsinjoro Adolfo Grušo teigimu, Katalikų Bažnyčios požiūriu santuoka yra viena ir neišardoma, o prieš santuoką negali būti pateikiamos jokios sąlygos, susijusios su ateitimi.

"Jei žmogus prieš santuoką sudaro vedybų sutartį, ir joje kalbama apie būsimas skyrybas, tai reiškia, jog žmogus nepripažįsta santuokos neišardomumo ir tokia santuoka bažnyčioje negali būti laiminama",- pasakojo monsinjoras.

Anot A.Grušo, praktiškai tai reiškia, jog kunigas, žinodamas apie tokios sutarties buvimą, negali laiminti santuokos.

"Šiuo metu, jaunavedžius apklausiant prieš santuoką, šis momentas nėra akcentuojamas, tačiau veikiausiai ateityje toks klausimas bus įvestas", - sakė A.Grušas.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje išsiskiria beveik kas antra susituokusi pora.

Skyrybų atveju šeimos pagalbos jau ieško specializuotuose centruose. Pasak Kaune esančio skyrybų centro administratorės Jūratės Sargiūnienės, visas dokumentų surinkimo ir paruošimo procesas trunka apie tris savaites, o teismas, pagal Civilinį kodeksą, ištuokia per mėnesį.

Dažniausi išsituokti apsisprendę kauniečiai kivirčijasi dėl alimentų vaikams, kai kurie jų nesugeba kultūringai pasidalinti kartu užgyvento turto.

"Kai kuriems atrodo, kad buvusios žmonos prašoma 600 litų suma, alimentai vaikui, per didelė",- pasakojo Skyrybų centro darbuotoja. Paslaugos tokiame centre paprastai atsieina nuo 500 iki 900 litų. Už panašią sumą poras skiria ir Vilniuje esantis Skyrybų centras, kuris vadovaujasi šūkiu "Skyrybos turi būti pigios, greitos, patogios ir kokybiškos".

Pasak centro vadovo Sauliaus Vaikšnoro, skyrybos nėra laidotuvės, tad vilniečiams centro darbuotojai padeda išsiskirti be vargo ir greitai. "Mūsų įstaiga skiria tik tuos, kurie yra apsisprendę žengti šį žingsnį. Jei matome, kad pora dar gali susitaikyti - dirbti nė nepradedame", - teigė S.Vaikšnoras. Jauniausiajam sostinės skyrybų centro klientui - 17-ka, o vyriausiajam - 76-eri.