Nors dabar Linkaučiuose kai kurios grupės yra perpildytos, kambariuose gyvena ir po šešis asmenis, vaiko teisių apsaugos specialistai, kaip teigia G.Navickas, yra įsitikinę, kad kai kuriems geriau kurį laiką pamiegoti koridoriuose pastatytose lovose globos įstaigoje, nei gyventi pas savo gimdytojus. Globos namų vadovas juokauja, kad jo vadovaujama įstaiga greitai primins vaizdą iš serialo „Ligoninės priimamasis“.
Direktorius džiaugiasi, kad bent rajono valdžios požiūris į globos namus yra pagirtinas – įstaigai skiriamas normalus finansavimas, padedamos spręsti jos problemos.
G.Navickas tikina, kad dauguma globos namuose apgyvendintų vaikų yra susidūrę su labai rimtomis bėdomis namuose ir tik keletas iš jų valdiškoje įstaigoje apsistoja laikinai – laukia, kol motina grįš iš ligoninės ar baigs Darbo biržos organizuojamus kursus, susiras darbą.
G.Navickas sako nežinantis, kokia yra tikroji priežastis, kad taip greitai ėmė pilnėti globos namai – rajone gyvenančių šeimų nuosmukis ar rimčiau ėmę dirbti seniūnijų socialiniai darbuotojai. Akivaizdu tai, kad dar gana jauni žmonės kaimuose baigia prasigerti, o jų vaikams belieka ieškoti valdiškos pastogės. Nors vieninteliai tokie rajono globos namai visiškai užpildyti, prireikus juose ir toliau bus apgyvendinami vaikai.
Tikisi lėšų
Įstaigos vadovas viliasi, kad jų pateikta paraiška dėl finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų vaikų globos namams renovuoti bei gyvenimo sąlygoms gerinti nebus atmesta. Tuo labiau kad projektą prašoma iš dalies finansuoti ir Norvegijos vyriausybės, o su šios šalies „Rotary“ klubu įstaiga bendradarbiauja penktus metus. Globos namuose jau lankėsi komisija ir tikrino, ar paraiška yra pagrįsta, tad rudenį turėtų būti gautas atsakymas dėl finansavimo. Prie galimo beveik dviejų milijonų litų finansavimo 10 procentų pasižadėjusi prisidėti ir Savivaldybė.
G.Navickas tvirtina, kad lėšos renovacijai yra labai svarbios: pagaliau atsirastų galimybė pertvarkyti seną, 1975 metais statytą bendrabutį. Prie kambarių galbūt reikėtų padaryti po virtuvėlę, išgriauti kai kurias pertvaras, kad gyvenimo sąlygos vaikams pagerėtų.
Direktoriaus manymu, situacija rajono kaimuose yra baisi ir sunku įsivaizduoti, kas galėtų priversti jaunus, tačiau jau prasigėrusius žmones atsistoti ant kojų, įkrėstų jiems supratimo, kad laikas baigti gyventi vien iš pašalpų. Pasak G.Navicko, skaudu matyti, kaip iš 78 įstaigos globotinių per Velykas net 35 pasiliko globos namuose ir kokiomis akimis žiūrėjo į tuos, kurie turėjo kur praleisti šventes. Beje, 11 iš tų 35 buvo reali galimybė šventes praleisti tarp giminaičių, tačiau šie jų nepakvietė. Su tokiomis pat problemomis susiduriama ir per atostogas, savaitgalius.
Pusę tūkstančio – nebe pinigai
G.Navickas džiaugiasi, kad vis dėlto yra žmonių, kuriems rūpi svetimi vaikai ir kurie bent kuriam laikui pasistengia praskaidrinti jų nuotaiką. Štai šeštadienį prieš Velykas smagią šventę globotiniams surengė Panevėžio baikerių klubas „Iron X“: su daugybe motociklų atvykę baikeriai vaikams padarė nepakartojamą įspūdį.
Rajono meras Povilas Žagunis pripažįsta žinantis, kad dabar Linkaučių vaikų globos namuose yra nestandartinė situacija, nes turėtą rezervą netikėtai užpildė šeši vienos šeimos vaikai. Šiuo metu laisvų vietų įstaigoje nėra, bet meras tikisi, kad pasibaigus mokslo metams keletas jų bus laisvos ir bus galima išsiversti su tuo pačiu rezervu. Nors rajono Savivaldybė iš valstybės negauna jokios dotacijos vaikų globos namams išlaikyti, rūpesčio įstaiga ji nesikrato. P.Žagunis teigia: jei atsitiktų taip, kad vis dėlto Linkaučiuose nebebūtų galimybės apgyvendinti vaikų, o to reikėtų, veikiausiai būtų tariamasi su gretimų rajonų vaikų globos įstaigomis.
„Darysime viską, kad situacija būtų kontroliuojama“, – pažadėjo rajono vadovas. Meras nepritaria tai socialinei politikai, kuri vykdoma Lietuvoje. Jo įsitikinimu, ko gero, per didelė globa ir griežtesnių priemonių, skatinančių šeimas išmokti savarankiškai gyventi, nebuvimas priveda žmones prie to, kad jie nekreipia dėmesio į pareigą auginti vaikus, o primeta juos išlaikyti valstybei.
Kita vertus, samprotauja P.Žagunis, turbūt atėjo metas, kai penki šimtai litų, mokamų už globą, nebėra dėmesio vertas atlygis – žmonės nerodo noro globoti svetimų vaikų.