Migracijos strategijoje darbdaviai pasigenda savų siūlymų

Vyriausybę, tikimasi, kitą savaitę pasieks kone metus rengta ir aptarinėta Ekonominės migracijos valdymo strategija. Ją jau palaimino ministerijų valstybės sekretoriai. Tačiau darbdaviai pareiškė nustebę, kad dokumente neminimi socialiniai partneriai. Pramonininkai žada konsultuotis su profsąjungomis ir nedelsiant Vyriausybei teikti savus siūlymus, praneša LTV naujienų tarnyba.

Per pastaruosius šešiolika metų iš Lietuvos iškeliavo tiek gyventojų, kiek jų yra visame Kauno mieste. Kasmet šalį paliekant po keliolika tūkstančių žmonių, Vyriausybė pagaliau turėtų patvirtinti Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją. Specialiame plane šiems bei ateinantiems metams numatyti ir konkretūs darbai, kas bus padaryta mažinant nemotyvuotą gyventojų išvykimą svetur.

Iki šios vasaros pradžios Darbo birža įpareigota patvirtinti priemones dėl tarpininkavimo importuojant darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Taip pat turi būti parengti siūlymai, kaip tobulinti leidimų laikinai gyventi ir dirbti išdavimo tvarką. Tai bene konkrečiausi iš artimiausiu metu planuojamų darbų. Be jų, žadama analizuoti emigracijos priežastis bei informacijos skleidimo užsienyje galimybes, keisti visuomenės nuomonę apie migrantus.

Iki trečiojo metų ketvirčio turi būti parengta metodika prognozuoti ekonominės migracijos procesus. Be kita ko, ir speciali programa, skirta užsienyje gyvenantiems lietuviams bei ieškantiems darbo Lietuvoje. Iki metų pabaigos žadama parengti „Protų susigrąžinimo“ programą.

Už migracijos politikos įgyvendinimą bus atsakingos septynios ministerijos, penkios institucijos prie Vyriausybės ir tiek pat nevyriausybinių organizacijų. Pramonininkams užkliuvo, kad strategijoje nė žodžiu neminimos nei darbdavių, nei profsąjungų organizacijos.

„Darbdaviai negali likti nuošaly. Ministerijos turi suprasti, kad ne vien jos gali išspręsti tą problemą. Manau, kad pagrindiniu smuiku turėtų groti socialiniai partneriai – darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos. Pateiksime Vyriausybei konkrečių pasiūlymų. Manome, kad į juos turėtų būti atsižvelgta“, – sako Jonas Guzavičius, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

Rengėjai aiškina, kad strategija skirta valstybės institucijoms ir atmeta, kad dokumento priėmimas Vyriausybėje būtų atidėtas dėl naujų darbdavių siūlymų.

„Strategija yra gyvas organizmas ir numatome kasmet ją papildyti. Jei bus idėjų, pasiūlymų, galime jas įgyvendinti – ar per strategiją, ar kitaip. Strategijoje parašėme vieną bendrą punktą – kartu su darbdaviais nuolat analizuoti situaciją darbo rinkoje ir rengti pasiūlymus Vyriausybei dėl sprendimų“, – teigia Rimantas Kairelis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius.

Pramonininkams užkliuvo ir tai, kad ekonominės migracijos strategijoje pernelyg daug funkcijų patikėta Vidaus reikalų ministerijai. Taip pat priekaištaujama, kad artimiausių dvejų metų plane numatyta nepakankamai konkrečių darbų, kaip kelti darbuotojų kvalifikaciją.