Prognozuojama, kad ateinančią savaitę suaktyvės ir nekilnojamojo turto rinka.
“Susitvarkiau reikiamus dokumentus. Trečiadienį imsiu paskolą ir pirksiu butą”, - planus atskleidė savaitę Lietuvoje viešėsiantis marijampolietis Bronius Miliauskas.
Bankininkai pastebi, kad jau kelerius metus prieš pagrindines metų šventes padidėja iš užsienio pervedamų pinigų sumos.
Lietuvos civilinės metrikacijos skyriai užversti prašymais tuoktis. Daugeliui emigrantų teko nusivilti - 2007 vasaros iškilmių grafikai užpildyti dar praėjusių metų rudenį.
Negaili pinigų grožio procedūroms
“Sulaukėme ir užsieniečių, - plačiai nusišypso grožio salono Vilijampolėje darbuotoja. - Gal kalbėkime angliškai.” Nuolatinė šios kirpyklos klientė Vilūnė Volkavičienė žino, kad kirpėjos mėgsta pokštauti. Kai iš Londono grįžta į Lietuvą, ji visuomet apsilanko šiame grožio salone. Šį kartą kartu atsivedė ir 20 m. dukrą Karoliną.
“Londone veikia kirpyklos, kuriose dirba lietuviai. Tačiau čia viskas gerokai pigiau, - įsitaisiusi kėdėje kalbėjo kaunietė. - Pavyzdžiui, paprastas kirpimas Anglijoje kainuoja 65 svarus, Kaune - 25 litus.” Moteris įpratusi viską skaičiuoti svarais, todėl tokia suma jai atrodo labai maža.
Šukuosena, pedikiūras, manikiūras, veido grožio procedūros - V.Volkavičienė neketina gailėti pinigų. Londone ji sunkiai dirba kelerius metus - tvarko namus, todėl Lietuvoje stengiasi mėgautis gyvenimu.
“Parskrendu per kiekvienas šventes. Pailsiu, atsigaunu. Negaila išleidžiamų pinigų”, - moteris apžiūrinėjo naująją šukuoseną.
Patenkinti pasikeitusia išvaizda iš grožio salono išeina ir kiti klientai. Trečdalis jų - trumpam į Lietuvą grįžę emigrantai. Išaugusi tokių paslaugų paklausa kai kurias kirpyklas verčia dirbti ir šventinėmis dienomis. Grožio salonų darbuotojai pastebi, kad emigrantai gerokai išlaidesni nei kiti klientai.
Turtingos emigrantės nori prisiauginti plaukus. “Kai kurios per didžiąsias metų šventes į Lietuvą grįžta vien tam, kad pakeistų išvaizdą. Grožio salone palieka kelis tūkstančius litų. Ir ne tik moterys”, - kirpyklos darbuotojos emigrantus vadina naujaisiais lietuviais.
Grožio salonų savininkai nelinkę prognozuoti, kiek balandį išaugs jų pajamos, tačiau neabejoja, kad kito mėnesio pradžioje skaičiuos didesnius pelnus.
Be eilės - už didesnę kainą
Šiandien Kaune dirbs beveik visos odontologijos klinikos. Vienoje jų apsilankys ir V.Volkavičienė. Moteris rūpinasi burnos higiena, todėl pas šeimos odontologę užsirašė prieš du mėnesius. “Puikiai suprantu, kad kitaip negalėtų priimti. Reikėtų laukti eilėje”, - kaunietė žino, kad per didžiąsias metų šventes odontologijos klinikose - pats darbymetis.
Jos žodžius patvirtina ir Kauno odontologijos poliklinikos direktorė Asta Černiauskienė. “Nesulaukėme tokio antplūdžio kaip prieš Kalėdas, tačiau žmonių netrūksta. Protezuotojas galėtų priimti tik gegužės pradžioje”, - sakė odontologijos klinikos vadovė.
Emigrantai dantis prašo sutaisyti per kelias dienas, renkasi brangiausias medžiagas. Populiariausios paslaugos - dantų implantavimas ir protezavimas. “Priimame ir be eilės, tačiau tokie klientai už paslaugas moka brangiau”, - progos užsidirbti nepraleidžia Kauno odontologijos poliklinika.
Odontologai nurodo pagrindinę priežastį, kodėl emigrantai dantis taiso Lietuvoje. Tai kaina. Kaune porcelianinis dantų implantas kainuoja apie 1200 litų, o už tą pačią paslaugą Airijoje tektų mokėti 7000 litų. Teigiama, kad Lietuvoje odontologų paslaugos 4-5 pigesnės nei Vakarų Europoje.
Privačiose medicinos klinikose irgi netrūksta klientų. Emigrantai skuba pasitikrinti sveikatą. Daugelis jų Londone dirba legaliai, todėl ir Didžiojoje Britanijoje jiems teikiamos nemokamos medicinos paslaugos. Tačiau lietuvių netenkina jų kokybė.
“Už dyką - kaip už dyką. Valstybiniame sektoriuje dirba išeiviai iš Artimųjų Rytų ar Azijos šalių. Nepasitikiu jų kvalifikacija”, - sakė savaitę Lietuvoje viešėsianti V.Volkavičienė.
Vidutinio amžiaus žmogui Lietuvoje pasitikrinti sveikatą vidutiniškai kainuoja apie 300-500 litų, Londone - 3 kartus brangiau. “Todėl ir naudojamės proga”, - atvirai kalba į Kauną parskridę emigrantai.
Ieškos naujo būsto
Į Marijampolę 23 m. Bronius Miliauskas grįžta turėdamas kelis tikslus - aplankyti namiškius ir įsigyti būstą. “Nenorėjau skristi, nes prieš šventes bilietai 4 kartus brangesni, tačiau sesuo patarė nelaukti. Butai brangsta, ir Velykos namuose bus smagesnės”, - kalbėjo savaitei į Lietuvą sugrįžęs emigrantas.
Jo krepšyje - dovanos, šokoladiniai kiaušiniai, drabužiai ir dokumentai, patvirtinantys metines jaunuolio pajamas. “Pasiklausinėjau draugų. Gavau visas pažymas, kurių reikalauja Lietuvos bankai. Imsiu paskolą ir pirksiu butą”, - aštuonis tūkstančius litų per mėnesį uždirbantis B.Miliauskas uždarbį apsisprendė investuoti į nekilnojamąjį turtą.
“Daugiau nebevyksiu į Angliją”, - Lietuvoje trejus metus laukusią žmoną apkabino 25 m. Eimantas Juškevičius. Jis parsivežė gerą naujieną - Londono statybose uždirbtų pinigų užteks naujam šeimos būstui. “Gal dar šiek tiek pasiskolinsime, bet būtinai ką nors nusipirksime”, - prieš Velykas parskristi skubėjo kaunietis.
“Nepagailėjau daugiau pinigų už lėktuvo bilietą. Atsibodo daužyti šokoladinius kiaušinius. Pirmos Velykos per pastaruosius trejus metus bus be sintetinio maisto”, - tris dienas švęsti, o vėliau buto Kaune ketina ieškoti E.Juškevičius.
Didžiausią paklausą turi butai
“Kauno dieną” konsultavę nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad pirmoji balandžio savaitė būsto rinkoje - gana aktyvi, tai didele dalimi lėmė ir išeivių investicijos. Uždarbiaujantys užsienyje lietuviai gimtojoje šalyje dažnai perka ekonominės klasės butus miegamuosiuose rajonuose.
Išgraibstomi ir naujos statybos butai, daugiausiai 2-3 kambarių. Kaune šiuo metu tokie kainuoja 250-400 tūkst. litų.
Perkami ir nuosavi namai, nuo miesto nutolę 20-30 kilometrų - tokį pasirinkimą dažnai lemia airių, kurie mėgsta gyventi tolėliau nuo triukšmo, pavyzdys.
Apie 70 procentų butų išeiviai perka sau, 30 procentų - nuomai arba parduoti. “Nieko neuždirbsi. Reikia patiems kažkur gyventi”, - apie spekuliacijas nekilnojamuoju turtu negalvoja E.Juškevičius.
Jis, kaip ir kiti emigrantai, tiki, kad kitas Velykas sutiks naujame name. “Gal pavyks įsitvirtinti ir Lietuvoje”, - šeimos nebenori palikti kaunietis.
Atšoks ir vestuves
Kol vieni emigrantai galvoja apie naujus būstus, kiti skuba kurti šeimas. Daugelis nori tradicinių lietuviškų vestuvių, todėl tuoktis ketina gimtuosiuose miestuose.
“Gaila, bet šią vasarą laisvų vietų beveik nebeliko. Nebent penktadieniais anksti rytą”, - sužadėtinių porą buvo priversta nuvilti Kauno civilinės metrikacijos biuro darbuotoja Juzita Bazarova. Pora apsipylė ašaromis, tačiau biuro darbuotoja nebegali nieko pakeisti. Lietuvos civilinės metrikacijos skyriai tiesiog užversti prašymais tuoktis šią vasarą.
Įpratę reikalus atidėlioti iki paskutinės minutės, emigrantai pareiškimus tuoktis ėmė nešti šią savaitę. “Trečiadienį sulauksime dar didesnių srautų. Bet iškilmės galės būti surengtos tik 2008 vasarą”, - apgailestavo J.Bazarova. Tiesa, nė viename mieste ir rajone nėra kliūčių susituokti šiokiadieniais be iškilmių.
Kai kurie emigrantai šį savaitgalį klausysis ne tik varpų gausmo, bet ir Mendelsono maršo. Santuokas Kaune ketina įregistruoti keliolika užsienyje gyvenančių lietuvių porų.
Metami darbdavių jaukai
Bankininkai pastebi, kad prieš Velykas padidėja iš užsienio pervedamų pinigų sumos. Spėjama, kad pinigus siunčia užsienyje dirbantys lietuviai. Vidutinė iš užsienio gautų lėšų suma - 9 tūkst. litų.
Daugiausiai pinigų Lietuvos gyventojams pervedama iš Airijos, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių. Banko specialistai pastebi, kad kasmet iš užsienio siunčiamų pinigų suma padidėja prieš Velykas.
Pasaulio banko ataskaitoje apie darbo migraciją pastebima, kad toks sezoniškumas ryškus Lenkijoje ir Lietuvoje. Kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje emigrantų pervedami pinigai pasiskirsto tolygiai. Atkreipiamas dėmesys, kad svetur uždirbtus pinigus lietuviai leidžia ne tik nekilnojamajam turtui, sveikatos apsaugai, bet ir studijoms.
Velykos - puiki proga ir informacinėms kampanijoms, kuriomis siekiama lietuvius raginti likti savo šalyje. Vilniuje rengiama informacinė mugė “Gyvenk ir dirbk Lietuvoje”, kurioje bus siekiama užsienyje gyvenantiems lietuviams suteikti išsamią informaciją apie Lietuvos darbo rinkos teikiamas galimybes bei perspektyviausias nišas.
“Lietuvoje atsiranda naujos neišnaudotos galimybės. Jas ir siekiame pristatyti. Velykų savaitė - puikiausiais metas, nes dešimtys tūkstančių lietuvių grįžta namo”, - įsitikinusi viena mugės rengėjų Audra Sipavičienė.
Nėra duomenų, kiek emigrantų per didžiąsias metų šventes grįžta į Lietuvą. Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2006 m. į užsienį nuolat gyventi išvyko daugiau kaip 12 tūkst. Lietuvos gyventojų (2005 m. - 15,6 tūkst.). Įvertinant ir neoficialią migraciją, užsienyje gyvena ir dirba apie 400 tūkst. lietuvių.