Neoficialiuose pokalbiuose teisėjai neretai vieni kitiems pasiskundžia, kad viena ar kita jų nagrinėjama byla įstrigo. Iš pradžių susirgo vienas teisiamasis. Kai jis po mėnesio pasveiko, staiga sunegalavo antrasis. Vėliau šią ligų estafetę perėmė teisiamųjų gynėjai. Bent vienam proceso dalyviui negalint atvykti į posėdį teismas priverstas jį atidėti. Taip prabėga pusmetis, o byla dulka teismo stalčiuje.
Po to atsitinka taip, kad vienas iš advokatų praneša negalėsiantis dalyvauti posėdyje, nes tuo pačiu metu privaląs ginti kitą teisiamąjį aukštesnės instancijos teisme. Posėdis ir vėl atidedamas. Iki dar vienos ligos ar dar vieno sutapimo kažkurio advokato darbotvarkėje.
Tiek advokatai, tiek ir jų ginamieji yra žmonės, tad nieko nuostabaus, jeigu juos, kaip ir visus mirtinguosius, kartais užklumpa ligos, tačiau kai imama sirgti tarsi pagal grafiką, teisėjams ir proceso stebėtojams norom nenorom kyla įvairiausių minčių.
“Kiekvienu tokiu atveju mes galime pagalvoti, kad tai tik gynybos taktika kuo labiau užvilkinti bylos nagrinėjimą, tačiau tai įrodyti ne taip paprasta”, - “Kauno dienai” sakė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Algimantas Smolskas.
Kaltė suversta teisėjui
Kaip vieną iš beviltiškai strigusių bylų ne tik teisėjai, bet ir visuomenė prisimena garsiąją EBSW koncerno bylą, kurios teisiamieji sulaukė persekiojimo nutraukimo dėl senaties, amnestijos arba tik minimalių bausmių. Penkerius metus trukusiame procese nestigo ligų, nedarbingumo lapelių ir net advokačių nėštumų.
EBSW veiklą nagrinėjusios parlamentinės komisijos išvadose, paskelbtose šių metų pradžioje, teigiama, kad yra pagrindo manyti, jog bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme buvo vilkinamas. Šią bylą ir ją nagrinėjusio teisėjo Arūno Paštuolio darbą dabar tiria Teisėjų tarybos sudaryta darbo grupė.
Pats A.Paštuolis “Kauno dienai” atsisakė komentuoti garsiosios bylos nagrinėjimo eigą, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu, kai atliekamas tyrimas, jam tai daryti būtų neetiška, tačiau teisėjo kolegos linkę manyti, jog bylą sužlugdė ne A.Paštuolis, o gynybos sėkmingai naudota “ligų taktika”.
Pasak teisėjo A.Smolsko, bylų vilkinimo problema šiuo metu jau nebe tokia opi, kaip prieš kelerius metus, ir ligomis nuo posėdžių vaduojasi dažniausiai tik teisiamieji. “Gal advokatai nebedrįsta to daryti, nes bijo erzinti teisėjus”, - spėja teismo skyriaus pirmininkas.
Užsieniečiai klausimo nesuprato
“Teismams būna didelė nelaimė, kai paskelbiama, kad bus amnestija arba keičiami įstatymai. Viskas! Metams bylos sustoja. Prieš įstatymų pakeitimą visi teisiamieji tikisi, kad atsakomybė už jų padarytus nusikaltimus bus sušvelninta, ir stengiasi pratempti laiką iki tų įstatymų priėmimo”, - aiškina A.Smolskas.
Pasak Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Geručio Varanavičiaus, sudėtingose bylose gaišinti teismo darbą daug lengviau nei paprastose.
“Kai byloje yra keli kaltinamieji, keli advokatai, daug liudytojų, paprastai nebūna taip, kad bylos įstrigtų dėl vieno žmogaus kaltės. Vieną kartą suserga vienas kaltinamasis, kitą kartą - kitas. Po to, žiūrėk, nukentėjusysis išvyko kur nors į Angliją. Po to susirgo vienas advokatas, tada - kitas. Gal jie ten ir sudaro grafiką, kam eilė sirgti, bet aš tokių įrodymų neturiu ir negaliu to tvirtinti. Teoriškai galima samprotauti, kad advokatai sugriovė bylą, ištempė ją iki senaties termino pabaigos, tačiau tam reikia įrodymų”, - sakė G.Varanavičius.
Teisėjas prisiminė, kaip prieš kelerius metus į Lietuvoje rengtą seminarą atvyko teisėjų iš Vakarų valstybių. Kai Lietuvos teisėjai jų paklausė, ką jie daro, jeigu į teismo posėdį neatvyksta kaltinamasis, advokatas ar kitas proceso dalyvis, svečiai nesuprato klausimo.
“Tik po to, kai vertėjas jiems kelis kartus paaiškino, ką mes norime sužinoti, vienas svečias prisiminė tokį atvejį, kai į teismą vykęs žmogus pateko į avariją ir dėl to posėdį teko atidėti. Kodėl pas mus tai yra įprasta, kodėl rodoma tokia nepagarba teismui, aš nežinau. Netaikau šio priekaišto konkrečiai advokatams, tačiau tokia bendra situacija mūsų valstybėje”, - sakė G.Varanavičius.
Nukentėjusieji - irgi abejingi
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas tvirtina, kad visuomenė, linkusi tučtuojau apkaltinti teismus nerangumu ir bylų žlugdymu, turėtų ir “pati į save geriau pasižiūrėti”.
“Labai dažnai būna taip, kad byloje yra kokie septyni nukentėjusieji, o į posėdį atvyksta tik du arba trys. O jeigu, neduok Dieve, byla yra dėl pagrobto mobiliojo telefono, o tas telefonas jau surastas ir grąžintas nukentėjusiajam, jo jau nebedomina bylos nagrinėjimas ir baigtis. Nuosprendis dažniausiai skaitomas be jo”, - pastebi teisėjas.
O.Zaicevas taip pat tikina, kad apie piktybinius gynybos bandymus vilkinti bylos nagrinėjimą yra girdėjęs tik iš savo kolegų, o pačiam per dvidešimties metų teisėjo praktiką to patirti dar neteko.
“Reikia reikalauti iš advokato, kad jis netuščiažodžiautų, jog yra “užimtas kitoje byloje”. Yra gi Advokatūros įstatymas, kuris draudžia susitarti su kitu žmogumi dėl jo gynybos tą pačią dieną, kai jau yra paskirtas vienas posėdis. Už tai advokatą galima bausti pagal įstatymą”, - tvirtina O.Zaicevas.
Iki 3 tūkst. litų bauda teisėjas gali bausti į posėdį neatvykusį advokatą, jeigu jis nepateikia jokios pateisinamos priežasties - kad ir to paties nedarbingumo lapelio. Tačiau, A.Smolsko nuomone, medikai pažymas apie susirgimus dalija itin lengvai.
Pasiūlymu nesusidomėjo
“Drįstu pasakyti, kad aš nueisiu pas gydytoją, pakosėsiu arba pasiskųsiu, kad skauda vieną ar kitą šoną, ir man duos tą nedarbingumo lapelį. Mes dabar įtarimą keliančiais atvejais rašome raštus gydymo įstaigų vadovams ir prašome skirti ekspertizę, ar tikrai teisiamasis serga tuo, kuo skundžiasi. Na, mums paprastai patvirtinama, kad išties, pavyzdžiui, buvo nervų šaknelių uždegimas arba inkstų sutrikimas, kuris galbūt jau praėjo, nes, tarkime, gydymas padėjo arba simptomatikos, kuri vakar buvo, jau nebeliko. Bet mes visi esame suaugę žmonės ir suprantame, kad jeigu panorėsime, savo gydytojus įtikinsime, kad mums, tarkime, skauda šoną”, - aiškina teisėjas A.Smolskas ir priduria, kad yra buvę, kai proceso dalyviai prašė atidėti posėdį rodydami medikų pažymą, jog jiems diagnozuotas viršutinių kvėpavimo takų kataras, tai yra paprasčiausia sloga.
A.Smolskas taip pat prisiminė, kad prieš kelerius metus neapsikentęs parašė raštą Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijoms, kuriame pasiūlė nustatyti tvarką, jog nedarbingumo lapelius vykstančių teismo procesų dalyviams galėtų išduoti tik medikų komisijos, o ne, tarkime, šeimos gydytojai. Tai, A.Smolsko nuomone, padėtų sumažinti proceso dalyvių “sergamumą”.
“Gavau formalų atsakymą, kad bendra nustatyta tvarka yra gera, o norint ją keisti, reikėtų keisti ir įstatymus”, - sakė A.Smolskas.
Šešios baudos buvo panaikintos
Advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis teigia neįžvelgiąs didelės problemos ir visuotinės advokatų kaltės dėl užsitęsiančių teismų procesų. “Pačiam teko ne kartą sirgti, tačiau ir man nepatikdavo, kai, pavyzdžiui, nuvažiuodavau į Šiaulius ir sužinodavau, kad kažkas kitas susirgo. Bet įstatymai numato visus atvejus, kaip vykdomas procesas tokiais atvejais. Be to, teismai taiko sankcijas advokatams, neatvykstantiems be pateisinamos priežasties”, - tvirtina R.Andrikis.
Advokatų tarybos pirmininko nuomone, advokatai ir taip turi mažiau teisių nei kiti proceso dalyviai: “Jeigu prokuroras atostogauja, byla nenagrinėjama. Jeigu teisėjas - irgi nenagrinėjama. Bet jeigu advokatas nutaria atostogauti, tai tada jau visiems atrodo, kad kažkokia katastrofa įvyko.”
Paklaustas, ar jam žinoma atvejų, kai advokatai piktybiškai simuliavo ligas ir vilkino procesus, R.Andrikis atsakė: “Pasakysiu taip: jeigu proceso dalyvis nepažeidė įstatymo, tai tuo viskas ir pasakyta.”
Pasak R.Andrikio, teismai ne visada advokatų pasiteisinimus dėl praleistų posėdžių įvertina kaip pagrįstus: “Aš pats asmeniškai esu gavęs šešias baudas. Na ir kas? Visas jas panaikino aukštesnės instancijos teismai. Jeigu teisėjui rūpi procesas ir jo eiga, tai viena, bet jeigu jis tik nori pademonstruoti kokias nors emocijas advokato atžvilgiu - tai visai kas kita.”
R.Andrikio teigimu, Advokatų taryba yra apsvarsčiusi ne vieno advokato, neatvykusio į teismo posėdį, elgesį, tačiau pačios griežčiausios nuobaudos - išbraukimo iš advokatų sąrašo - nepritaikė nė karto.