Šiųmetė „Mados infekcija“ susilaukė ir pagyrų, ir kritikos. Žiūrovai negailėjo priekaištų britėms, o labiausiai užjautė Siv Stodal kolekciją demonstravusius vaikinus: „Su tais rūbais atrodo kaip kaimiečiai... O juk jų nuotraukas išspausdins žurnaluose – žmonės pirštais užbadys!”

Kandžių replikų sulaukė ir kai kurie Lietuvos dizaineriai. Griežtieji „richardai blackwellai“ burnojo, esą „siuvėjos iš kaimo įdomiau sumodeliuotų“ arba „Gariūnuose gražesnių rūbų rastumėte“.

Pro jų akis nepraslydo nė viena kreiviau nusiūta siūlė, nė viena šiek tiek per didelių ar mažų batų pora. Kai kurie žiūrovai aplinką skenavo pro saulės akinius, matyt, bijojo apakti nuo kolekcijų spindesio ir skurdo.

Ironizuojame. Tačiau išties darėsi juokinga girdint tokias pastabas iš žmonių, kurie patys verti kritikos. Kita vertus, žvelgiant į save, daugelio regėjimas susilpnėja...

Į „Mados infekciją“ žmonės ėjo ne tiek stiliaus idėjų pasisemti, kiek savąjį parodyti ir prieš kitus pasipuikuoti – tai įrodė kelių moteriškių barnis, prieš tai netyčia nugirstas tualete.

Dvi klasikiniais kostiumėliais apsitaisiusios moterys klausėsi draugės, dėvėjusios džinsus, priekaištų: „Kodėl nepasakėte, kad ateisite su sijonais? Šalia jūsų atrodau kaip ubagė! Galėjau apsivilkti tą rudą, nu žinai...”

Tiesą sakant, blizgantys kostiumėliai ir atlasiniai marškiniai mums kėlė daugiau juoko, nei tamsūs džinsai ir prie jos puikiai priderinta palaidinė.

Šios moteriškės buvo ne vienintelės, į festivalį atėjusios it į garbingą kokio nors dėdės Jurgio jubiliejų.

Kai kurios viešnios itin stengėsi pabrėžti moteriškumą – jis sunkėsi pro tinklines pėdkelnes ir veržėsi iš braškančių mini. Trumpi sijonai šį sezoną išties madingi, tačiau nereikėtų pamiršti, kad mada yra architektūra: viskas joje susiję su proporcijomis.

Be abejo, galite prieštarauti, kad mada ateina ir praeina, o stilius lieka, kaip sakė Coco Chanel, todėl kiekvienas turi teisę rengtis taip, kaip nori. Juolab kad ir dizaineriai šypsodamiesi pro ūsus pripažįsta: masinė mada naikina individualų stilių, kurį turi visi.

Tik vienų jis geras, o kitų prastas, pridursime. Vis dėlto darosi neskanu žiūrint į moterį, kurį Rubensiškas formas bando sprausti į mini, itin aptemptą palaidinę, arba į vyrą, kuris masyvius kalnų batus derina su siaurėjančiomis džinsinėmis “banankėmis” ir močiučių megztiniu.

Sakysite, kad svarbiausia yra jaustis gerai. Tuomet belieka nulenkti galvas prieš tuos, kurie kantriai ištveria ar tiesiog nereaguoja į praeivių replikas ir rengiasi taip, kaip jiems gražu.

Tuos, kuriuos aplinkinių nuomonė jaudina, paguosime – skonis yra išugdomas. Minčių galite pasisemti kad ir iš šio albumo – į jį sudėjome ir stilingų, ir į pievas truputį nugrybavusių festivalio svečių nuotraukų. Atskirti, kas yra kas, tikriausiai nebus labai sunku.