Patvaru = nemadinga
Jei po kelių mėnesių suplyšta prabangioje parduotuvėje pirkti bateliai, nesinervinkite – o kam šiais laikais reikia ilgai tarnaujančios avalynės? Gamintojams visai nepelninga siūti geros kokybės ir ilgai tarnaujančius batus. Nuo tokio vargo juos apsaugo nuostabus žmonijos išradimas – mada.
Tai, kas dar visai neseniai buvo madinga, po pusmečio tenka nugrūsti į tolimiausią spintos kampą. Nors siluetai kartojasi, tačiau mada niekada nebūna visiškai tokia pati: atsiranda naujų detalių, spalvų, medžiagų. Taigi, ką veiktumėte su šiais bateliais kitą sezoną, jei jie ir nebūtų suplyšę?
Vis dar širstate ir nesuvokiate, už ką suplojote nemenką pinigų sumelę? Paskaičiuokime: iš apavo kainos atimkime išlaidas parduotuvės reklamai televizijoje ir nuomos mokestį už erdvias patalpas miesto centre. Kaip matote, už likusią menką sumelę ir neįmanoma įsigyti patvarių batų.
Ar manai, kad atrodai madingai?!
Batai, žinoma, čia tik pavyzdys. Vakarų pasaulį užvaldžiusi mados industrija pamažu vis skverbiasi į Lietuvą – kaip į naują pelningą rinką, kurios vartotojų perkamoji galia ne tik auga, bet ir dar toli gražu pilnai neišnaudojama.
Dažnas lietuvis ar lietuvė nėra linkę ypatingai domėtis mada ir sekti naujausiomis jos tendencijomis. Į pagalbą šviečiant tokią „neišmanėlių“ tautą atskuba žiniasklaida, per kurios ruporus vis garsiau šūkauti pradeda didieji Lietuvos mados guru.
Didžiausių žygdarbių šioje srityje imasi laidos „Mados reidas“ vedėjas Mantas Petruškevičius. „Viešpatie dieve! Brangioji, galvoji, kad atrodai madingai?!“, – pasibaisi mados „žinovas“, pagavęs eilinę „auką“ gatvėje, vakarėlyje ar kokiame nors renginyje.
Šia fraze lyg špaga jis smeigia prie sienos „aukos“ pasitikėjimą savimi.
Misija – sugėdinti tautą
Žinoma, ne visos (dažniausiai tai būna moterys) bėga ir slepiasi vos pamačiusios filmavimo kamerą ir stilingąjį (?) dizainerį. Kai kurios drąsiai atšauna į ironiškus M.Petruškevičiaus klausimėlius.
Kaip Vakaruose, taip ir Lietuvoje skaudžiausiai kliūna nestilingiems elito atstovams. Jau antri metai žurnalistai „blogiausius“ popmuzikos atlikėjus „pagerbia“ Bambukų apdovanojimais. Supraskite: turto jiems netrūksta, tačiau, lyg tikri gobšuoliai, net nesiruošia juo dalintis su stilistais ir dizaineriais, kurie taip mielai sukurtų patį madingiausią sceninį įvaizdį.
Mados diktatoriai žino: nuolat gėdinama tauta galiausiai susipras ir plačiau atvers savo pinigines. Ir ne vien drabužių ar avalynės parduotuvėse: populiarėja apie madą rašantys žurnalai, visai neseniai išleistos dvi pirmosios dizainerių knygos apie madą.
Ir visai nesvarbu, kad „Grožio kirčio“ autorius Juozas Statkevičius mūsų kultūrą lygina su „pilkais cepelinais“ ar vartoja begalę epitetų, kuriais save gerbiantis žmogus nedrįstų apibūdinti savo šalies ar savo gimtinėje gyvenančių žmonių. Po pristatymo knyga kelias savaites pateko į skaitomiausių dešimtuką, o pats dizaineris spaudoje net vadintas „gyva nacionaline Lietuvos vertybe“.
Elitą išskiria garderobas?
Pažiūrėjus „Mados reidą“, paaiškėja, kad net einant į Vasario 16-osios minėjimą Vilniaus katedros aikštėje svarbiausia iš anksto pagalvoti, ką derėtų apsirengti. Nes net ir ten gali tykoti iš paskos įkyriai skuodžiantis mados žinovas.
Nesiginčysiu – gal ne vien M.Petruškevičių erzina tokie mūsų „pomėgiai“ kaip eiti į teatrą apsirėdžius nutrintais džinsais. Tačiau kai M.Petruškevičius globėjišku balseliu skaito mados elementoriaus pamokėles, dar labiau pasibaisėti galima jo barbarizmų ir žodelių -šiukšlių kupina nesklandžia kalba, dar „pagardinta“ nemalonaus familiarumo maniera.
Galima susidaryti įspūdį, kad norint tapti tautos pranašu ir elito atstovu, užtenka vien išmanyti garderobo subtilybes. Laikytis elementaraus mandagumo ir pagarbos žmogui taisyklių, tuo labiau – kalbėti sklandžia ir taisyklinga lietuvių kalba, rodos, jau nebemadinga. Vadinasi, ir nepelninga.