„Coco“ ji pasivadino tuomet, kai dainavo kavinėse ir koncertuose – nuo 1905 iki 1908 metų. Iš pradžių būdama turtingo karininko, o vėliau – britų pramonininko meiluže, ji kaupė turtus, už kuriuos Paryžiuje 1910 metais atidarė moteriškų skrybėlaičių parduotuvę, o vėliau išsiplėtė į Deauville ir Biarritz miestelius.
Abu moters vyrai padėjo jai susirasti klienčių iš aukštuomenės damų, todėl jos paprastos skrybėlaitės netrukus išpopuliarėjo.
Netrukus ji išsiplėtė iki moteriškų rūbų modeliavimo ir dirbo su džersiu – tai buvo naujovė Prancūzijos madų pasaulyje. Iki trečiojo dešimtmečio jos madų namai gerokai išsiplėtė, o sukurti moteriški marškinėliai, suteikiantys „mažo berniuko“ išvaizdą, tapo mados etalonu.
Jos siūlomi laisvi modeliai, trumpi sijonėliai ir nerūpestinga išvaizda gerokai skyrėsi nuo korsetų mados, kuri buvo populiari ankstesniais dešimtmečiais. Pati G.Chanel rengėsi į vyriškus panašiais rūbais ir išpopuliarino šią patogesnę madą, kuri ir kitoms moterims suteikė daugiau laisvės.
1922 metais Chanel pristatė kvepalus – „Chanel No. 5“ – kurie išpopuliarėjo ir iki šių dienų yra pelningas „Chanel“ bendrovės produktas. 1924 metais jos partneriu kvepalų versle, o galbūt ir gyvenime, tapo Pierre‘as Wertheimeris, kuriam priklausė 70 proc. bendrovės. Coco Chanel gavo 10 proc., o jos draugas Baderis – 20 procentų. Wertheimerių šeima iki šiol valdo kvepalų bendrovę.
Savo išskirtinį nertinį švarkelį Coco Chanel pristatė 1925 metais, o parašą „little black dress“ – 1926 metais. Dauguma jos drabužių modelių turėjo išliekamąją vertę ir nedaug kito bėgant metams – ar netgi keičiantis kartoms.
Coco kurį laiką dirbo slauge Pirmojo Pasaulinio karo metu. Nacių okupacija reiškė, kad Paryžiuje keletui metų nutrūko madų verslas.
Coco Chanel romanas su naciu karininku Antrojo Pasaulinio karo metais keliems metams sumažino jos populiarumą ir tapo savotiškos tremties į Šveicariją priežastimi. Grįžusi 1954 metais ji vėl įsitvirtino aukštosios mados elite. Jos natūralūs, laisvi drabužiai – taip pat ir Chanel kostiumėliai – vėl patraukė moterų akis ir atvėrė jų pinigines.
Po mirties savo bute Paryžiuje 1971 metais jos pagalbininkai dizaineriai Gastonas Berthelotas ir Ramonas Esparza, o vėliau jos pagalbininkai Yvonne Dudel ir Jeanas Cazaubonas kūrė aukštosios mados modelius (1975-1983 metais).
Philippe‘as Guibourge‘as tapo kasdienių rūbų dizaineriu, o 1983 metais Karlas Lagerfeldas į savo rankas perėmė vadovavimą aukštosios mados modelių dizainui, o 1984 metais ir kasdienių. Jis kasmet prižiūri, kad įvairiuose gaminiuose išliktų C.Chanel išskirtinis stilius.
Rinktinės Coco Chanel citatos:
• Gatvės nepasiekianti mada nėra mada.
• Mada yra sukurta tam, kad būtų madinga.
• Prabanga turi būti patogi, arba tai nebus prabanga.
• Moteris yra tokio amžiaus, kokio ji pati verta.
• Mada yra architektūra: viskas yra susiję su proporcijomis.
• Mada tapo pajuoka. Dizaineriai pamiršo, kad suknelėse yra moterys. Dauguma moterų rengiasi vyrams ir nori, kad jomis būtų žavimasi. Bet jos taip pat turi galėti judėti, įlipti į automobilį nesutrūkstant siūlėms! Rūbai turi būti natūralios formos.
• „Kur reikia naudoti kvepalus?“, - paklausė jauna moteris. „Visur, kur norite būti pabučiuota“, - atsakiau.
• Nesuprantu, kaip moteris gali palikti namus bent truputėlį nepasigražinusi – bent jau iš mandagumo. Be to, niekada nežinai, galbūt tai bus diena, kuomet teks susitikti su savo likimu. O susitinkant su likimu reikia būti tokiai gražiai, kokia tik įmanoma būti.
• Viskas yra mūsų galvose, todėl negerai būtų jas pamesti.
• Nėra laiko tuščiai monotonijai. Yra laikas dirbti. Ir yra laikas mylėti. Daugiau niekam laiko nebelieka.
