Bendrų atostogų neplanuoja

Andriaus Kupčinsko žmona Jurgita teigia neprisimenanti, kada vyras namuose praleido abi savaitgalio dienas. Prieš pastaruosius miesto Tarybos rinkimus jo dienotvarkė buvo labai tempta. Įsisukusiam į kasdienių darbų verpetą politikui rasti daugiau laiko šeimai išvis nebepavyksta. Tačiau Jurgita dėl to nepyksta - juk žinojo už ko teka: kai tuokėsi su Andriumi, jis jau tada buvo miesto Tarybos narys.

Nuo aštuoniolikos metų pažįstamus jaunuolius į šeimyninį duetą suvedė irgi partiniai reikalai. “Kartu mes - jau penkeri metai. Stengiuosi Andrių palaikyti moraliai, jį suprasti. Juk kur kitur, jei ne namuose vyras turi rasti užuovėją”, - sako Jurgita. Jauna moteris sako tikinti vyro padorumu, tuo, ką jis daro. Andrius politiką tiesiog įsimylėjęs, tad žmona negali jo sulaikyti nuo to, kas jam patinka.

Kai Andrius iš ryto išskuba į savo darbus, Jurgita namuose lieka su dviem atžalom: penkiamečiu Jokūbėliu ir pusantrų metukų Gertrūda. Dėl vienos pareigos sutuoktiniai sutaria neginčijamai: vyras kas rytą nuveža sūnų į darželį. Tačiau kiti Andriaus įsipareigojimai vaikams dažnai lieka neįvykdyti. Mažieji įpratę, kad Andrius vakarais, kai būna namuose, skaito pasakas sūnui, o mama - dukrai. Tačiau neretai šeimos galva paskambinęs sūnui pasako, kad pasakos nelauktų - grįš vėlai.

Atostogas sutuoktiniai kartu praleido senokai. “Kai laukiausi Gertrūdos, buvome sumanę paatostogauti kartu, bet netikėtai viskas sugriuvo ir nuo tada nieko nebeplanuojame”, - pasakoja moteris.

Šokius teko nutraukti

J.Kupčinskienė iš profesijos - socialinė darbuotoja. Kol dar nebuvo gimusi Gertrūda, dirbo su psichikos ligoniais. Darbas, nors ir nelengvas, patiko, bet ar vėl ten sugrįš, dar neapsisprendė. Gimus pirmagimiui Jokūbui, pradėjo dirbti, kai jam suėjo dveji. Dabar, augindama Gertrūdą, sako neskubėsianti to daryti, juolab nepaliks vaikų auklės globai. “Jei apsisprendžiau turėti šeimą, vadinasi, kažkiek laiko mano darbas bus namuose. Juk mamos ir žmonos pareigos - ne mažiau svarbios ir garbingos, - mano Rasa. - Vaikai namuose beveik nemato tėčio, o kas būtų, jei ir mama pasektų jo pėdomis.” Moteris mano, kad šeimoje užtenka ir vieno politiko, vyro pėdomis ji nežada eiti.

Jurgita šiek tiek su nuoskauda kalba apie vieną jai labai patikusį, bet priverstinai nutrauktą užsiėmimą. Kartu su Andriumi abu buvo pradėję lankyti šokius. Mažuosius palikę pas močiutę kartą per savaitę kelioms valandoms atitrūkdavo nuo rūpesčių, skambant muzikai atsipalaiduodavo. Jurgitai liūdnoka, kad šokių teko atsisakyti, bet tiki, kad vėl prisivilioti vyrą į šokių salę pavyks.

Smagiausia būna sutuoktiniams, kai pavyksta ištrūkti pas Jurgitos tėvus, gyvenančius sodyboje netoli Zarasų. Ypač ten gera vasarą, senelių globojami kaimo aplinkoje itin gerai jaučiasi jų anūkai. Jurgita į tėvų sodybą kartais su savo atžalomis išsirengia viena, kartais vyresnėlį paviešėti pas save išsiveža seneliai. J.Kupčinskienė pasigyrė, kad netrukus abiejų sutuoktinių laukia bendra maloni išvyka: Andriaus tėvai jiems padovanojo bilietus į “Bohemos” operą.

Didžiausias turtas – sūnus

Miesto Tarybos nario Gintauto Labanausko žmona Raimonda sako, kad būdama šalia vyro jaučiasi lyg už mūro, jis jai - tvirčiausias ramstis. Nors dėl didelio užimtumo Gintautas ne visada spėja namuose nudirbti vyriškus darbus, žmona nepriekaištauja, su tuo seniai susitaikė. Kai šeima įsikūrė nuosavame name, Raimonda pati susikasė žemę ir kiemą užsėjo žole. “Bet užtai nė karto nesu jos pjovusi, veją su malonumu prižiūri vyras”, - pasakoja R.Labanauskienė. Prie to, kad vakarienę dažnai tenka valgyti be vyro ir tėčio, šeima irgi seniai priprato.

Šeimos klinikoje odontologe dirbanti moteris pripažįsta, kad būti politiko žmona nėra lengva, bet, jei vyrui tai patinka, jo pasirinkimui ji neprieštarauja. Raimonda nesistengia daryti įtakos Gintauto, kaip politiko, sprendimams, bet smagu, kai jis dalijasi savais rūpesčiais ir kartais paklausia patarimo. Politinė veikla - tik dalis jos sutuoktinio gyvenimo, ne mažiau vyrui svarbios ir Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus pareigos.

Septyniolika metų santuokoje gyvenančių Labanauskų didžiausias turtas - jų dvylikametis sūnus Vytautas, kuriam Gintautas, kad ir kaip būtų užsivertęs darbais, laiko visada stengiasi rasti. Tiesa, į klasės tėvų susirinkimus dažniausiai eina mama, bet laisvalaikį Vytukui smagiausia leisti su tėčiu.

“Mums patinka kartu žaisti šachmatais, šeštadieniais mankštintis miške, kai būna sniego - slidinėti arba važinėti rogėmis”, - užsiėmimus su tėčiu vardija penktokas. R.Labanauskienė sako, kad vyras savo pomėgiui kiekvieną šeštadienį pabėgioti Panemunės šile ištikimas jau daug metų, tai ją žavi. Raimonda tuo metu mieliau lieka namuose, sūnaus ir vyro juose laukia su skaniais pietumis.

Dovana gimtadienio proga

Vytukas pasiguodė, kad dabar tėtis rečiau su juo nueina į baseiną, bet pasigyrė, kad paskraidino lėktuvu. Labanauskai turi nemažai bendrų pomėgių ir ypač mėgsta keliones. Visa šeima slidinėjo Slovakijoje, lankėsi Čekijoje, Egipte, Turkijoje, Kanadoje, Prancūzijoje.

Ypač neužmirštama Raimondai buvo vyro dovana praėjusio gimtadienio proga: kartu su draugais automobiliu sutuoktiniai vasarą keliavo po Norvegiją. Nakvojo kalnuose, grožėjosi fiordų, krioklių didybe. Paklausta, ar šiame nuostabiame gamtos kampelyje vyrui gerai sekėsi žvejyba, Raimonda buvo atvira: “Ne, Gintautas nemėgsta žvejoti. Užtai aš pasitaikius progai tai darau su malonumu. Kai nuvažiuojame pas vyro gimines į Šilutės rajoną, iš Nemuno ar marių dažnai ištraukiu neblogą laimikį.”

R.Labanauskienė iki šiol nevairuoja automobilio, bet jau išsilaikė teorijos egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti. “Kai vyras taip užsiėmęs, taikytis prie jo galimybių ir nuolat prašyti, kad pavėžėtų, pabosta”, - atskleidė ir tokią kasdieninės prozos detalę moteris.

Rūpesčių šeimai neužkrauna

Rasa Starkevičienė savo vyro Kazimiero - Seimo, o dabar ir miesto Tarybos nario, sugrįžtančio iš sostinės ar kitų darbų laukia jaukiuose namuose Rokų kaime. Nemažas ūkis, gražiai išpuoselėta sodyba, rami kaimo aplinka, kurioje gera ir per vasaros kaitrą, ir žiemos šalčius, - tai Starkevičių namų idilė. Darbų, rūpesčių Rasai užtenka kaip ūkininkei, žinomo politiko žmonai ir trijų vaikų mamai.

“Jau pripratau, kad Kazimiero dažnai nebūna namuose. Politikoje jis sukasi daug metų, tad žinau, kad kitaip nebus, tai tapo jo gyvenimo dalimi”, - sako R.Starkevičienė. Vyras neužkrauna savo rūpesčių šeimai ir tai, mano Rasa, svarbiausia. Grįžusį iš Vilniaus vyrą ir tėtį žmona ir vaikai stengiasi pirmiausia supažindinti su namų naujienomis, o ir pats šeimos galva tuo labiausiai domisi. Būdamas tarp artimųjų jis pamiršta politikos problemas.

“Iškart vyrui atraportuoju, kaip sekėsi tvarkyti nemažo ūkio reikalus, kaip mokosi mažėlis, ką visi be tėčio namuose nuveikėme”, - pasakoja R.Starkevičienė. Ypač smagu būna, kai iš Vilniaus kartu grįžta ir dukra Raminta, M. Romerio teisės universiteto trečiakursė. Dabar ji, gabi studentė, pagal mainų programą pusmečiui išvykusi mokytis į Vokietiją.

Pirmaklasis Kaziukas - šeimos pagrandukas. Rytą į mokyklą jauniausią Starkevičių atžalą nuveža dukra Živilė. Ji, anglų kalbos bakalaurė ir verslo vadybos bei administravimo magistrė, dirba mokykloje.

Sidabrinių vestuvių nešventė

R.Starkevičienė prisipažįsta, kad triukšmingi vakarėliai ar renginiai jai ne itin rūpi, ji namų žmogus. Juo labiau kad iki šiol daug mamos dėmesio reikalavo jaunėlis Kaziukas. Rasa neslepia, kad dabar namuose gerokai užsisėdėjusi. Kai vyras buvo Kauno apskrities viršininkas, pasižmonėti įvairiuose renginiuose tekdavo dažniau. Rasai labiausiai patinka auginti gėles, kurių Starkevičių namuose nestinga, ypač daug atgaivos suteikia šeimininkės rankomis išpuoselėtas žiemos sodas. “Kazimieras žino, kad daugiausia džiaugsmo man suteikia parvežęs originalią gėlę ar dekoratyvinį augalą”, - sako Rasa. Inžinierės diplomą turinti R.Starkevičienė moka ir daugybę vyriškų darbų.

Rasa ir Kazimieras drauge - jau 26-eri metai. Sidabrinių vestuvių sutuoktiniai nešventė, bet kartu su namiškiais ir draugais prie šventinio stalo susėdę buvo: mat vestuvių diena sutampa su Rasos gimtadieniu. Svetingi šeimininkai draugus dažnai pakviečia užmesti meškerę į kieme esantį tvenkinį arba pasikaitinti pirtyje. Pavyzdį rodo patys sutuoktiniai, kuriems iš karštos pirties išnėrus į lauką apsitrinti sniegu - tikras malonumas.