Alimentų nemokantys tėvai taps valstybės skolininkai

Skyrybų skaičius Lietuvoje yra labai didelis - iš 100 susituokusių porų išsiskiria 60. Iširus šeimoms su vienu iš tėvų gyventi kasmet lieka daugiau kaip 10 tūkstančių vaikų. Įvairių institucijų pateikiami duomenys taip pat rodo, kad tėvų prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus užtikrinimas yra vienas silpniausių šalies teisinės sistemos grandžių.

Lietuvos Antstolių rūmų duomenimis, šiuo metu apie 50 tūkstančių nepilnamečių vaikų nesulaukia priteistų alimentų iš savo tėvų, nors nemaža dalis jų turi likvidaus turto ir darbo pajamų. Didžioji dalis alimentų išieškotojų kenčia nuo buvusių sutuoktinių elgesio, nes dažnai jie yra degradavę arba kad išvengtų savo vaikų išlaikymo prievolių vykdymo, įvairiais būdais slepia savo turtą ir pajamas, dirba nelegaliai, neatlieka jokių piniginių operacijų per bankus ir t.t.

Pasitaiko ir nesąžiningų išieškotojų, kurie sutaria, jog teismo nustatytas išlaikymas vaikui būtų mokamos jiems asmeniškai, tačiau nurodo, kad išlaikymo negauna ir kreipiasi į valstybės ar savivaldybės institucijas, siekdami gauti papildomų lengvatų arba išmokų. Išieškoti skolą, susidariusią dėl nemokamų alimentų, tapo itin sudėtinga pastaraisiais metais, kai nemažai vaikus palikusių tėvų išvažiavo uždarbiauti į užsienį. LR Seimas 2006 m. gruodžio 19 d. vienbalsiai priėmė Vaikų išlaikymo fondo įstatymą, kuris turėtų padėti išspręsti šias problemas. Įstatymas įsigalioja nuo 2008 sausio 1 dienos, išskyrus jame numatytas išimtis.

Fondo įsteigimas ir Fondo administratoriaus paskyrimas

Vaikų išlaikymo fondas (toliau – Fondas) – Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus administruojamos valstybės piniginės lėšos, iš kurių pagal šį įstatymą mokamas vaikui tėvų nesumokėtas išlaikymas su teise sumokėtas išmokas regreso tvarka išieškoti iš skolininko. Vyriausybė iki 2007 m. spalio 1 d. turi įsteigti Vaikų išlaikymo fondą bei įgalioti valstybės instituciją atlikti Fondo administratoriaus funkcijas.

Teisė gauti Vaikų išlaikymo fondo išmokas

Fondo išmokos bus mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Jeigu išlaikymas priteistas kita forma, tai asmuo negalės gauti minėtų išmokų.

Įstatyme numatyti du atvejai, kuomet valstybė mokės išlaikymui skirtas lėšas už skolininką. Į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo galės kreiptis vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas arba globėjas (rūpintojas), kai vaikas visiškai negauna teismo sprendimu nustatyto išlaikymo mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis arba gauna tik dalį teismo sprendimu nustatytos kas mėnesį mokamos sumos. Fondas išmoka nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo – nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiem atvejais Fondo išmoka vienam vaikui per mėnesį negalės būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio, nors priteisti alimentai gali būti ir didesni.

Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nebeliko projekte buvusios nuostatos, jog asmenys gali gauti šias išmokas tik tuo atveju, jei jų šeimos pajamos vienam asmeniui nesiekia 4 minimalių gyvenimo lygių (MGL). Buvo nuspręsta nesieti vaikų teisės į Vaikų išlaikymo fondo išmokas su šeimos pajamų įvertinimu ir užtikrinti visiems vaikams lygias teises gauti išlaikymą iš savo tėvų ir skolininkų.

Skolininko teisės ir pareigos

Tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimą mokėti valstybės išmokas alimentų negaunančiam vaikui ir apie skolininko laukiančias pasekmes bus skelbiama leidinyje „Valstybės žinios“. Valstybės finansuojamo fondo išmokėtos sumos iš skolininko bus išieškomos su 5 procentais metinių palūkanų. Tapę valstybės skolininkais, tokie tėvai nebegalės gyventi viltimi, kad jų vaikai užaugę nebereikalaus kažkada nemokėtų alimentų. Skolos valstybei niekur nedings ir bus išieškomos visą skolininkų gyvenimą.

Fondo lėšos

Fondo lėšas sudarys: pagal atskirą programą skiriamos valstybės biudžeto lėšos; Fondo administratoriaus ir antstolio išieškotos ir pervestos lėšos; parama, dovanotos lėšos; palūkanos už kredito įstaigose saugomas Fondo lėšas; kitos teisėtai gautos lėšos.

Reali Fondo veiklos pradžia

Minėtas įstatymas įsigalios ir Fondo išmokos bus pradėtos mokėti nuo 2008 m. sausio 1 d., o tikslias poįstatymines tvarkas Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turėtų patvirtinti iki 2007 m. liepos 1 d. Taigi jau nuo kitų metų motinų arba tėvų dalia palengvės, jiems nereikės patiems ieškotis pinigų, kurie priklauso jų vaikų išlaikymui.

Nors Vaikų išlaikymo fondas pradės veikti tik 2008 metų sausio 1 dieną, bet tėvai, kurių buvę sutuoktiniai vengia išlaikyti vaikus, o alimentai jiems dar nepriteisti, turėtų tuo pasirūpinti nelaukdami fondo veiklos pradžios. Vaikų išlaikymo fondo administratoriui reikės įrodyti, kad tėvas ar motina iš tikrųjų vengė išlaikyti vaikus ir tam tikrą laiką nemokėjo alimentų. Todėl, gavus teismo sprendimą dėl vaikui priteisto išlaikymo, reikėtų kreiptis į antstolį. Tikėtis valstybės fondo išmokų bus galima tik tuo atveju, kai po antstolio atliktų procesinių veiksmų paaiškės, kad alimentų nepavyko išieškoti net priverstinėmis priemonėmis.

Nereikėtų bijoti tiems, kurių priverstinius veiksmus sulaiko įsitikinimas, kad, jei iš vengiančio mokėti išlaikymą asmens išlaikymas bus išreikalautas, šis asmuo būtinai įgis teisę į išlaikymą iš vaiko senatvėje. Jokiu būdu ne: siekiant gauti tokį išlaikymą, asmuo privalės įrodyti, kad pats savo noru mokėjo išlaikymą.

Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama LR vaikų išlaikymo fondo įstatymu bei kitais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.

Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: [phone]; el.paštas: [e-mail] ; www.teisesklinika.lt