Barbora Radvilaitė, Birutė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Ieva Simonaitytė, Salomėja Nėris - šių ir kitų šalyje garsių moterų atvaizdų ant lietuviškų pinigų nėra. Nėra, nes prieš beveik 20 metų Lietuvos pinigų projektų rengimo konkurso komisija, nusprendusi, kad ant banknotų turėtų būti vaizduojamos XIX-XX amžių tautinio atgimimo asmenybės, į šį sąrašą moterų neįtraukė. Pamiršo, o tiksliau, apie tai net nepagalvojo.
Praėjus tiek metų, Lietuvos bankas nesiruošia keisti nusistovėjusios tvarkos, ir į "Vakarų ekspreso" klausimą apie moterų atvaizdus ant litų atsakė trumpai: "Šiuo metu naujų nominalų litų banknotų išleisti neketinama."
Sugėdino užsienietis
Žemaitės patekimo ant lietuviško lito istorija verta atskiro aprašymo. Paradoksalu, tačiau už savo atvaizdo įamžinimą, jeigu būtų gyva, rašytoja turėtų dėkoti ne tautiečiams, bet užsieniečiui.
Prieš 20 metų pinigų projektavimo procese aktyviai dalyvavo išeivis iš Lietuvos Kęstutis Lynikas. Gimęs užsienyje ir Australijoje gyvenantis pinigų ekspertas, susipažinęs su pasirinktų asmenybių sąrašu, komisijai davė pastabą, kad jame trūksta moterų.
Jis sakė, kad išleidusi pinigus tik su vyrų portretais, Lietuva sukels viso pasaulio feministinio judėjimo pasipiktinimą. Ekspertas primygtinai siūlė ant banknotų atvaizduoti nors vienos moters portretą.
Buvo pasirinkta rašytoja Žemaitė, tačiau jos portreto atvaizdas papuošė paties mažiausio nominalo - vieno lito banknotą. Tuo paradoksai nesibaigė. Ant banknoto reverso - antrosios pusės - komisija nusprendė atvaizduoti Palūšės bažnyčią. Tik vėliau buvo susigriebta, kad ateistei Žemaitei visiškai netinka su religija susijęs reverso vaizdas, bet buvo jau per vėlu.
Žemaitei - paskutinės dienos
Nuo ateinančio mėnesio iš apyvartos bus išimtas ir šis vienintelis lietuviškas pinigas su moters atvaizdu.
Lietuvos bankas iš apyvartos išima 1994 metų laidos 1 lito banknotus, nes baigiasi jų atsargos, o dar naudojami banknotai yra susidėvėję. Jų kokybė neatitinka naujesnių laidų banknotų lygio. Bankas praneša, kad spausdinti naujų popierinių pinigų neapsimoka, nes apyvartoje populiaresnės šio nominalo monetos.
Tai, kad vienintelė moteris buvo atvaizduota ant paties mažiausio nominalo lito, pernai užkliuvo Lietuvos moterų suvažiavimo dalyvėms, posėdžiavusioms sostinėje.
Pavadinusios tai moters nuvertinimu, jos aukščiausiai šalies valdžiai įteikė įrėminto vieno lito su rašytoja Žemaite paveikslą.
Tiesa, ant 5 litų banknoto, taip pat nuo pavasario išimamo iš apyvartos, antrosios pusės yra pavaizduota abstrakti moteris, ant kelių laikanti vaiką.
Kaltas patriarchatas
Išleidusi ne vieną knygą apie garsias, Lietuvos istorijoje pėdsakus palikusias moteris, istorikė, docentė Anelė Butkuvienė mano, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios ant lietuviškų pinigų nėra lietuvių - patriarchalinis požiūris.
"Lietuvoje vyrai valdė XIX-XX a., todėl jų ir istorijoje daugiau liko. Po Atgimimo kuriant lietuviškus pinigus, buvo galima iškilių asmenybių sąrašą papildyti ir moterimis, nors jų - kur kas mažiau nei vyrų. G. Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, I. Simonaitytė, - jų nuopelnai Lietuvai mažesni nei V. Kudirkos arba J. Basanavičiaus, bet iš principo, jos galėjo papuošti lietuviškus litus.
O kadangi Atgimimo laikotarpiu mūsų dar nebuvo pasiekęs feministinis judėjimas, kuris pasaulyje jau buvo įsibėgėjęs, atsitiko taip, kad apie lyčių lygybę komisijai net į galvą neatėjo", - aiškino docentė.
Nuopelnai buvo per menki
A. Butkuvienės išvardintų moterų darbai nebuvo verti to, kad jų atvaizdai puoštų litus, mano Lietuvos banko muziejaus vedėjas, istorikas Vidmantas Laurinavičius.
"Iš kur paimti tą nusipelniusią moterį, jei pasirinktame laikotarpyje tokių nebuvo? Pinigų kūrimo komisija atsisakė valdovų atvaizdų, nes net nebuvo aišku, kaip iš tikrųjų Vytautas ar Mindaugas atrodė. Niekas nežino, kaip atrodė garsioji Birutė, o istorija su Emilija Pliateryte apipinta legendomis. V. Kudirka - Lietuvos atgimimo simbolis, abejonių nekyla dėl J. Basanavičiaus ar S. Daukanto reikšmės istorijai, o kuri moteris išgarsėjo, taip, kaip jie? Nieko nepadarysi - tokią šalies praeitį turime", - įsitikinęs muziejininkas.
Beje, kuriant lietuviškų pinigų projektus, kunigaikštienė Birutė viename ant banknotų buvo atvaizduota. Jei projektas būtų buvęs patvirtintas, Lietuva būtų turėjusi dviejų litų nominalo bankotą su šios moters atvaizdu.
Pasak V. Laurinavičiaus, projektas buvo atmestas būtent todėl, kad nėra išlikę jokių portretų su minėtų Lietuvos valdovų atvaizdais, todėl dailininkai kunigaikščius, tarp jų ir Birutę, būtų piešę vadovaudamiesi savo fantazija arba istoriniais aprašais.
Pliaterytė - tik kolekcininkams
Visgi vienai garsiai lietuvei "pavyko" įsiamžinti ant lietuviškų pinigų. Pernai Lietuvos bankas į apyvartą išleido naują 50 litų nominalo proginę monetą, skirtą 1831 metų sukilimui ir jo dalyvės E. Pliaterytės 200-osioms gimimo metinėms. Šios asmenybės portretas pavaizduotas vienoje monetos pusėje, kitoje - sukilimo kovų stilizuotas motyvas. Apyvartoje šios monetos nebus.
V. Laurinavičiaus teigimu, moneta bus skirta apdovanojimams ir kolekcininkams, kurie sukilėlės atvaizdu galės papildyti savo kolekcijas.
Užsieniečiai įamžino
Didelės ir mažos užsienio valstybės, priešingai nei Lietuva, kurdamos savo pinigų projektus, moterų neužmiršo. Jeigu jų nebuvo laikotarpyje, iš kurio nuspręsta sudaryti asmenybių sąrašą, tuomet banknotų reversuose dauguma šalių įamžino alegorines moterų figūras. Kai kuriose valstybėse tokios figūros atvaizdavimas kupiūros reverse reiškia laisvės simbolį.
Tokį sprendimą pasirinko Argentina. Alegorinė moteris puošia šios šalies pesus. Ant australiškų dolerių bankotų atvaizduota karalienė Elžbieta II-oji, o iki euro įvedimo Austrija tokiu būdu šilinguose pagerbė tris savo šalies moteris.
Iki euro pasirodymo belgai ant savų frankų atvaizdavo ne tik karalius, bet ir jų žmonas. Brazilai realus papuošė savo princese Izabele, o šių banknotų reversuose - alegoriniai daliosios lyties atstovių atvaizdai.
Neįprastą sprendimą pasirinko Danija. 1972 metų kronų laida papuošta garsaus šios šalies dailininko nutapytais moterų portretais.
Kaimynai estai turi vieną kronų banknotą su moters portretu, o latviai apskritai atsisakė nuo bet kokių asmenybių vaizdavimo. Ant latų, išskyrus paties aukščiausio nominalo kupiūrą, atvaizduoti ornamentai, gamtos vaizdeliai.
