Nuo baudų iki neištikimybės
Šiuo metu antstolio Algio Balsevičiaus darbo kabinete lentynose guli daugiau kaip 3 tūkstančiai neįvykdytų bylų. Didžiąją jų dalį užima baudų, skirtų policijos pareigūnų ar Autobusų parko darbuotojų, išieškojimai - tokių yra 800. Dar 300 bylų - dėl alimentų išieškojimo. Likusios bylos pačios įvairiausios: dėl priverstinio iškeldinimo iš gamybos patalpų, skolų bankams ar už komunalines paslaugas, dėl gražinimo į darbą.
Tiria A.Balsevičius ir dvi kiek neįprastas, tačiau pastaruoju metu populiarėjančias bylas: besiskiriančios poros prašo surinkti faktų apie sutuoktinio neištikimybę.
„Tai jau netgi ne byla - tai įvardijama kaip paslauga“, - patikslino antstolis. Anot A.Balsevičiaus, tokiais atvejais antstolių kontoros atlieka faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas: fotografavimo, filmavimo ir netgi sekimo.
„Šią paslaugą gali atlikti vien tik antstolis, ne padėjėjas, - aiškina specialistas. - Filmuoti ir fotografuoti tenka ne tik žmones, bet ir pastatus, vidaus planavimą ir užfiksuoti ten esančius daiktus. Pagal klientų pateiktus davinius sekame jo sutuoktinį. Tai daroma tam, kad kaltoji pusė teisme beveik netenka viso turto. Dabar tokių bylų labai padaugėjo. Jei susiruošusios skirtis poros turi įtarimų dėl kito sutuoktinio neištikimybės, jis mums pateikia faktus, o mes renkame medžiagą. Sakyčiau, tai pati sunkiausia mūsų darbo sfera. Fotografuojame ir filmuojame jį, kur važiuoja automobiliu, prie kurio namo ir kiek laiko stovi. Į vidų mes nelendame, tam neturime teisės. Paskui visi surinkti faktai pateikiami teismui“.
Kartais neišsiverčia be apsaugos
Kasmet antstoliui tenka po 5-6 bylas, kai žmonės turi įvykdyti vos ne kurioziškus įsipareigojimus: užkasti neteisėtai iškastus griovius, perkelti tvoras.
A.Balsevičiui yra tekę vykdyti bylą, kai namo bendraturtis negalėjo patekti į savo namo dalį, nes giminaičiai pakeitė spynas. Teko dirbti statomame prekybos centre ir fiksuoti atliktus darbus. O važiuodamas pas klientą dėl skolos išieškojimo antstolis kartais pasiima netgi kreditoriaus atstovus - tai daroma ir saugumo sumetimais.
„Beveik visada tokius atvejus filmuoju, - pasakojo A.Balsevičius. - Pernai teko vykti pas vieną ypač didelę sumą skolingą ūkininką. Neblaivus skolininkas visokiais žodeliais iškoneveikė atvykusiuosius. Žodžiais ir veiksmais varė juos iš savo teritorijos, stumdė. Vėliau griebėsi ir aktyvių veiksmų: pasiūlė atvykusiems į nosį, stvėrė kastuvą ir užsimojęs pareikalavo dingti. Nedaug trūko, kad ir suduotų. O dabar to ūkininko turtas jau pardavinėjamas“.
Skolininkai darbdaviams nereikalingi
A.Balsevičiaus teigimu, antstoliai kasmet kelia kvalifikaciją tarptautiniuose seminaruose, susipažįsta su užsienio šalių patirtimi. Anot jo, tokiose Europos šalyse kaip Prancūzija, Olandija skolų išieškojimas užima tik 30 procentų antstolių darbo. Mūsų šalyje vykdomųjų bylų kasmet irgi sumažėja apie 10 procentų, tad lieka erdvės paslaugos.
Tokia tendencija pastebima ir Panevėžyje. Jei prieš trejus metus Autobusų parko baudų išieškojimas dar sudarė nemažą antstolių darbo dalį, tai 2004 metais jų jau sumažėjo bemaž perpus - žmonės ėmė atsakingiau mokėti baudas.
Turintys skolų bankams, ryšių bendrovėms panevėžiečiai labiausiai bijo, kad pranešimai apie skolų išieškojimą nebūtų nusiųsti į darbą. Jie stengiasi patys susitarti su antstoliais dėl mokėjimo grafikų ir sumos, kad tik to nesužinotų darbdaviai.
„Praktika parodė, kad pernai 30 procentų žmonių, kurių darbdaviams buvo atsiųsti pranešimai apie darbuotojų skolas, buvo atleisti iš darbo, - sakė A.Balsevičius. - Darbdavių motyvacija kiek keistoka: esą skolų apskaičiavimas suteikia papildomo darbo įmonės buhalterijai. Taip daro ne tik mažų įmonių vadovai - pasitaikė tokių faktų ir didelėse įmonėse“.
Areštas kaip poveikio priemonė
Ne visi skolininkai supranta, kad laiku neatsiskaičius su kreditoriumi galiausiai tenka pakloti daug didesnę sumą: prisideda išlaidos antstolių atlyginimams (jie priklauso nuo išieškotinos sumos dydžio), pašto išlaidos, kitos papildomos paslaugos.
Kartais, kai įsiskolintos sumos būna itin didelės, skolininkai gali netekti turimo turto, gali būti areštuotos jų bankų sąskaitos. Specialistai primena, kad tai galioja ir alimentų savo vaikų išlaikymui nemokantiems asmenims.
A.Balsevičius prisiminė vieną turto arešto atvejį, kai 46 metų panevėžietis, įsiskolinęs savo paties vaikams 2 tūkstančius litų alimentų, sumanė parduoti butą. Gavus tokią informaciją iš karto buvo uždėtas areštas buto pardavimui ir suvaržytos pardavėjo teisės. Vyrui buvo leista butą parduoti tik suderinus tai su antstoliais, o ne iš varžytynių. Tokiu būdu už pirkinį buvo gauta didesnė suma ir tą pačią dieną sumokėta skola.
„Areštas taikomas kaip poveikio priemonė, - teigė antstolis. - Mes jokiu būdu neturime tikslo palikti žmogų be pastogės. Mūsų tikslas - išieškoti skolas. Beje, dabar ir Vyriausybė sugriežtino turto arešto aplinkybes. Anksčiau tai buvo galima padaryti, jei asmuo būdavo skolingas 3 tūkstančius litų, dabar - 7 tūkstančius“.
Vis dėlto dažniausiai antstolių praktikoje pasitaikančios ir didžiausios skolos yra už komunalines paslaugas: elektros eneriją, vandenį. A.Balsevičiaus žiniomis, kai kurie panevėžiečiai „Panevėžio energijai“ yra skolingi net po 15 tūkstančių litų. (Skolos už vandenį, pavyzdžiui, pradedamos išieškoti jau nuo 150 litų).
Reikalingi pertvarkymai
Alimentai buvo ir tebėra sunkiausiai išieškomos skolos. Bemaž 95 procentai tokių skolininkų nemokūs: oficialiai niekur nedirba, neturi turto. Dažniausiai tokiais atvejais areštuojamos jų sąskaitos, kad nuo įplaukusių pinigų būtų galima atskaičiuoti dalį skolos.
Deja, sąskaitos areštavimo ir arešto nuėmimo procedūra nėra tobula. Jos negalima atlikti elektroniniu būdu, todėl viską reikia tvarkyti paštu, o tai užima nemažai laiko.
Be to, ne visos sąskaitos gali būti areštuotos. Jei asmuo yra skolingas, o gauna pašalpą už vaiką, nuo tokios sąskaitos areštas turi būti nuimtas. Bet alimentų nemokančiam asmeniui skola gali būti išskaičiuojama net iš Darbo biržos pašalpos ar stipendijos.