Kai paklausti dizainerių, kas madinga pavasarį, šie suglumsta ar pykteli, esą madinga viskas, kas tarpusavyje dera. Kodėl? Todėl, kad pasaulio dizainerių vizijos pavasariui svyruoja nuo saldžios romantikos iki šokiruojančio kosmoso. Tas pats ir papuošalų pasaulyje – visiška pasirinkimo laisvė.

Yves Saint Laurent pavasario-vasaros kolekcijoje dominuoja gėlių motyvai, reiškia, neapsiriksite pasidabinusios, tarkime, karoliais iš megztų gėlyčių ar margu audiniu aptrauktų karoliukų.

Fendi, Gucci ir Salvatore Ferragamo žavisi mažos mergaitės įvaizdžiu. Jei toks jums priimtinas, puoškitės margaspalviais mediniais karoliais, kuriuos pagyvina kur ne kur išbarstyti blizgūs stikliukai.

Chanel, Giambattista Valli bei Akris alsuojai retro dvasia, taigi perlų (tikrų ar dirbtinių) amžius taip pat dar nesibaigė.

Ryškiaspalvę pavasario-vasaros rūbų kolekciją pristačiusio Christian Lacroix modelių kaklai linko nuo kelių eilių masyvių ir skirtingų spalvų bei tekstūrų karolių.

Per daug? Arogantiška? Panašiai mano ir dizaineris Vitalijus Čepkauskas. Nors mada – greitai kintantis dalykas ir griežtų taisyklių čia nerasite, tam tikras jos kryptis verta žinoti. Tiesiog, kad nepasiklystumėte...

„Realybė ir tai, kas demonstruojama ant podiumo, gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, C.Lacroix kolekcijoje itin gausu karolių - juose modeliai, regis, paskęsta. Tai tam tikras įvaizdis, savitumas, būtinas podiumui, - tvirtina dizaineris. - Tačiau jei kasdien puoštumėtės keliomis eilėmis karolių, greičiausiai sudarytumėte arogantiškos moters įspūdį“.

Greičiausiai, bet nebūtinai, juk kelios perlų eilės puikiai paslėptų negražų (galbūt tik įsivaizduojamai negražų) kaklą, tvirtinsite. Ir būsite teisios.

Anot dizainerio, šį sezoną ryškiausios dvi tendencijos:

- drabužius papildantys ar jų puošybą atkartojantys papuošalai.

Šiltų žemės spalvų (pieno, smėlio, rusvos, žalsvos, pilkšvos), gaminami iš matinių akmenų, odos, audinio, siūlų, metalo.

Pavyzdžiui, jei dėvite dramblio kaulo spalvos palaidinę su nėrinukais, derinkite panašios spalvos karolius, suvertus iš nertų gėlyčių, audiniu aptrauktų ar apnertų karoliukų.

„Anksčiau papuošalai buvo ryškūs drabužio akcentai, o dabar – juos papildantys komponentai. Stambesni, mažiau smulkių detalių, vyrauja asimetrija, tam tikras chaosas“, - aiškina V.Čepkauskas.

Karoliai praranda konkrečią formą, užsidėjus atrodo lyg pabirę, pavyzdžiui, vienoje pusėje suverti stambūs karoliai, kitoje – virtinė smulkių. Paėmus į rankas nesuprasi, ar tai karoliai, ar ant siūlo suverta tai, kas tuo metu pasitaikė po ranka...

Anot dizainerio, asimetrija suteikia gyvumo – karoliai gula bet kaip, priešingai nei suverti vadovaujantis griežta tvarka. Tokie aiškiai matomi, nes, regis, įsirėžia į drabužį.

- papuošalai kaip puošybos elementai, skirti pabrėžti ir pagyvinti nykų drabužį, pavyzdžiui, vienspalvį.

„Tokiems papuošalams aktualus blizgesys – jais kuriamas ar imituojamas prabangos įspūdis“, - aiškina dizaineris.

Tai blizgūs, akį rėžiantys papuošalai, gaminami iš stiklo, ryškiaspalvių karolių, plastiko, brangiųjų metalų ar akmenų.

Auksas ar sidabras, deimantas ar stiklas?

Praėjusio amžiaus viduryje deimantai buvo ne tik geriausi mergaičių draugai, kaip dainavo Marilyn Monroe, tačiau ir nepriekaištingo skonio bei prabangos simboliai. Tokie jie išliko ir šiandien.

Brangieji akmenys bei metalai visuomet buvo ir bus populiarūs, tačiau aukšta jų kaina verčia ieškoti pigesnių papuošalų gamybos sprendimų ir sukti galvą, kaip iš nieko išlaužti kažką TOKIO, kas būtų pateikta kaip neginčijami analogai.

Deimantus stumia ne ką mažiau blizgūs stikliukai, auksą – žalvaris, iš kurio išlietos apyrankės sparčiai kopia populiarumo laiptais. Tik sidabras, regis, nepajudinamas.

„Auksas ir sidabras nuolat keičia vienas kitą. Pastarasis yra natūralesnis, labiau žemiškas, šaltas metalas, todėl sidabriniai papuošalai labiau nešiojami žiemą, - sako V.Čepkauskas. - Auksas primena saulę, ugnį, todėl iš jo gaminamais papuošalais derėtų puoštis šiltesniu metų laiku“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją