Siekia tarybos nario kėdės
„Dirbu su jaunimu, per porą metų šioje veikloje esu įgavusi nemažos patirties, žinau, ko reikia jaunimo veiklai, kad ji plėtotųsi. Esu susipažinusi su jaunimo organizacijų poreikiais, juos identifikavusi, todėl nusprendžiau kandidatuoti į Vilniaus miesto tarybą – instituciją, kuri tai kuruoja“, - DELFI sakė VUSA prezidentė Nora Žukauskaitė, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) kandidatų sąraše įrašyta 10 -tu numeriu.
Anot jos, ėjimas į politiką – asmeninis žmonių pasirinkimas, o pilietinę visuomenę šiandien kuria jauni aktyvūs žmonės. N.Žukauskaitė pasakojo kol kas neplanuojanti stoti į jokią partiją. Kadangi gegužę baigiasi studentų atstovybės prezidentės kadencija, VU ekonomikos trečiakursė sakė sėkmės rinkimuose atveju suderinsianti mokslus su darbu Vilniaus taryboje. „Jaunų aktyvių žmonių, kurie veikia jaunimo organizacijose, sąrašuose į savivaldybių tarybas yra nemažai. Tai labai džiugi tendencija“, - teigė jaunoji politikė.
9 –tu numeriu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąraše į Alytaus miesto savivaldybę įrašytas buvęs AKSA prezidentas Nerijus Cesiulis sako tikintis savo sėkme. „Dirbant jaunimo veikloje mačiau daug dalykų, kuriuos galėčiau padaryti būdamas politiku. Į pasiūlytus sprendimus politikai dažnai reaguodavo neigiamai arba atidėdavo ateičiai. Jie nedarydavo darbų, kurie turėtų būti padaryti“, - teigė N.Cesiulis, nusitaikęs į Alytaus miesto tarybos nario kėdę.
„Su kolegomis pasitarėme, kad geriau savivaldybėje turėti savo atstovą ir per jį vykdyti jaunimo politiką bei veiklą. Jaunimo politikoje Alytuje pasiekiau viską, ką galėjau, ir neturiu kur eiti toliau – lieka tas kelias, reikia pabandyti“, - teigė pašnekovas, studentų savivaldoje dirbęs 7 metus.
„Dirbdamas savivaldoje tu jau tampi politiku. Tai - didelis laiptelis į aukštesnę politiką“, - sakė buvęs AKSA prezidentas, sutikdamas, kad darbas studentų savivaldoje jam tapo tiltu į tikrąją politiką.
Jaunasis konservatorius, LSS viceprezidentas Liutauras Kazlavickas, kandidatų į Vilniaus miesto tarybą sąraše užimantis 24 vietą, sako kandidatuoti nusprendęs iš meilės Vilniui. „Myliu Vilnių, myliu savo miestą ir matau, kad čia galima daug ką pakeisti“, - tikino L.Kazlavickas. Anot jo, eidamas į politiką jaunimas bando prisiimti atsakomybę už tai, ką galima pakeisti. „Manau, kad visuomeninėje veikloje dalyvaujantys žmonės dažnai yra ir patriotai, ir tie žmonės, kuriems rūpi valstybės, miesto ateitis. Paskui jie pasirenka formas savo naujoms idėjoms iškelti ir įgyvendinti“, - kalbėjo LSS viceprezidentas.
Socialdemokratų partijos sąraše 50 -tu numeriu įrašytas buvęs Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Viačeslavas Palkevičius, išgarsėjęs 2005 m. spalio 13 d. studentų mitingo organizavimu ir nuolat vėluojančiais Lietuvos studentų pažymėjimais.
Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų sąraše pirmuoju numeriu įrašytas 26 m. Paulius Saudargas, visuomeninės organizacijos „Už pilietinę visuomenę“ pirmininkas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) valdybos narys. Tapti Skuodo savivaldybės tarybos nariu pretenduoja LiJOT valdybos narys socialdemokratas Andrius Mikšta.
Visuomeninė veikla neturėtų tapti įrankiu politinei karjerai
„Šiaip ar taip, aktyviai visuomeninėje veikloje dalyvaujantys žmonės ir yra tas aktyvas, kuriems tai tampa tramplinu į tolesnius, gilesnius vandenis. Tačiau prieš šokant į tą vandenį galbūt reikėtų stabtelėti ir visuomeninėje veikloje, kuri reglamentuojama kaip nepolitinė, nepradėti politikuoti ir gal net pristabdyti savo narystę“, - sako LSS prezidentas Jonas Okunis, pats priklausantis Liberalų sąjūdžiui. Jis tikina turėjęs galimybę dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, tačiau pasiliko vadovauti LSS. „Visuomeninė veikla neturėtų tapti įrankiu daryti sau politinę karjerą“ , - teigia studentų vadas.
„LSAS biuras turi nuostatą, kad privalome būti apolitiški – organizacija turi per daug įsipareigojimų ir negali politikos pakreipti tam tikra linkme, nes atstovauja studentų interesams ir tai aiškiai apibrėžta. Neturi būti deklaruojamos jokios politinės pakraipos“, - sakė LSAS prezidentė Indrė Vareikytė. Anot jos, plaukimą į tolesnius politikos vandenis lemia ne dalyvavimas visuomeninėje veikloje, o pats žmogus. „Žmonių, kurie į politiką išeina per studentų atstovybes – labai nedaug“, - teigė I.Vareikytė.
LiJOT prezidentas Miroslavas Monkevičius sako, kad žmonės, einantys į politiką iš nevyriausybinių ir jaunimo organizacijų, nori pasidalyti sukaupta patirtimi bei žiniomis ir spręsti tas pačias problemas kitu lygmeniu. „Viskas priklauso nuo to, kaip pavyksta išvengti interesų konflikto, nes pagal Konstituciją mes visi turime susibūrimo teisę. Kitas klausimas – kaip kandidatuojančiam ar politinės partijos veikloje dalyvaujančiam asmeniui pavyksta išvengti interesų konflikto atstovaujant savo organizacijos interesams ir pozicijai“, - sakė M.Monkevičius, kalbėdamas apie jaunuosius lyderius, dalyvaujančius ir visuomeninėje, ir partinėje veikloje.
„Girdėjau, kad labai daug jaunimo organizacijų narių, vadovaujančios grandies atstovų dalyvauja savivaldybių rinkimuose įvairių partijų sąrašuose“, - teigė LiJOT vadas.
Anot jo, pirmiausia jaunimo organizacija – tramplinas į gyvenimą, o kiekvienas gyvenimą įsivaizduoja skirtingai – kas visuomeninės organizacijos, kas – politinės partijos veikloje.